Kasmetinės Atostogos

This page was last updated on: 2023-12-14

Mokamos atostogos

Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos (neskaitant oficialių nedarbo dienų). Pagal pataisytą 2017 m. Darbo kodeksą, metinės atostogos pakeičiamos į 20 darbo dienų (dirbantiems 5 dienas per savaitę) ir 24 darbo dienas (dirbantiems 6 dienas per savaitę). Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Darbuotojai, dirbantys nepilną darbo dieną, taip pat turi teisę gauti 28 kalendorinių dienų trukmės atostogas.

Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų ir invalidams.

Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos.

Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Darbo kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos. Jeigu priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Pagal pataisytą 2017 m. Darbo kodeksą, metinių atostogų išmoka turi būti mokama ne vėliau kaip paskutinėmis darbo dienomis prieš prasidedant metinėms atostogoms. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.

Nutarime Nr. 496 yra įtvirtintos papildomos metinių atostogų dienos darbuotojams, toje pačioje darbovietėje išdirbusiems ne mažiau kaip dešimt metų. Darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip dešimt metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, suteikiamos trys papildomos metinių atostogų dienos. Už kiekvienų paskesnių penkerių metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje prie metinių atostogų pridedama viena papildoma diena. Darbuotojams, dirbantiems aukštos profesinės rizikos sąlygomis, suteikiamos nuo dviejų iki penkių papildomų atostogų dienų, atsižvelgiant į profesinės rizikos sąlygas.

Darbo kodekse numatoma iki dešimties darbo dienų per metus neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu bei kitos neapmokamos atostogos, suteikiamos kaip nurodyta Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §126-130 ir 138 straipsniai; 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496

Darbas švenčių dienomis

Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:

1)  sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;

2) vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

3) kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;

4) sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

5) gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną;

6) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;

7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;

8) birželio 24-ąją - Jonines

9) liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;

10) rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);

11) lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną;

12) gruodžio 24-ąją - Kūčias

13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.

Anksčiau pagal Darbo kodeksą buvo reikalaujama 1 valanda trumpinti darbo valandas valstybinių švenčių išvakarėse. Pagal pataisytą 2017 m. Darbo kodeksą, darbo valandų mažinimas valstybinių švenčių išvakarėse yra neleistinas.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §123 straipsnis

Savaitės nepertraukiamasis poilsis

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Savaitėsnepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas.

Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis.

Darbuotojams priklauso bent 30 minučių poilsio pertrauka (maksimaliai dvi valandos), skirta atokvėpiui ir pavalgymui. Poilsio pertraukos turi būti skiriamos ne vėliau kaip po 5 darbo valandų. Per pietų pertrauką darbuotojas gali nebūti darbo vietoje. Kasdienis poilsis priklauso ne mažiau kaip 11 valandų laikotarpiu.

Specialios pertraukos bus skiriamos darbuotojams, dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis lauke, dirbantiems sunkų fizinį darbą, dirbantiems lauke itin aukštos ar žemos temperatūros sąlygomis bei dirbantiems didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą. Pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas nepalankių sveikatai veiksnių poveikis.

Šaltiniai: 14, 122 ir 124 2016 m. Darbo kodekso paragrafai; 2003 m. nutarimas Nr. 160

Teisės aktai, reglamentuojantys kasmetines atostogas

  • Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), paskutinį kartą redaguotas 2017 metais / Labour Code 2016, last amended in 2017
Loading...