Profesinė Sąjunga

This page was last updated on: 2023-12-14

Teisė jungtis į profesines sąjungas

LR Konstitucijoje nurodyta, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Taip pat visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

Darbdaviui ar jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos.

Asmenys, gyvenantys Lietuvoje (turintys Lietuvos pilietybę ar kitų tautybių darbuotojai, nuolatos gyvenantys Lietuvoje) ir teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje.

Profesinės sąjungos turi teisę palaikyti santykius tarpusavyje ar su kitomis profesinėmis sąjungomis iš kitų šalių. Taip pat jos laisvai gali bendradarbiauti su įvairiomis tarptautinėmis sąjungomis ir organizacijomis ar būti tarptautinės profesinės sąjungos narėmis ir dalyvauti jų veikloje.

Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 30 steigėjų. Arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų ar jie sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai.

Profesinės sąjungos turi teisę jungtis į įvairius susivienijimus. Profesinių sąjungų susivienijimai gali būti kuriami tik laisvu profesinių sąjungų susitarimu ir jų iniciatyva. Profesinės sąjungos, jų susivienijimai įgyja juridinio asmens teises nuo jų įstatų (statuto) įregistravimo dienos (profesinių sąjungų, jų susivienijimų įstatai registruojami ne vėliau kaip per mėnesį nuo kreipimosi dėl registravimo gavimo dienos). Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Profesinės sąjungos, jų susivienijimai turi teisę vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais, jų organizacijomis, susivienijimais dėl darbuotojų užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo ir apmokėjimo, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo bei kitų klausimų. Profesinės Sąjungos turi teisę derėtis dėl kolektyvinių sutarčių su darbdaviais ir jų organizacijomis. Jie gali derėtis del įdarbinimo, apmokymų, darbo organizavimo, darbo užmokesčio ir kitų klausimų. Profesinės Sąjungos dirba nepriklausomai nuo darbdavio.  Darbdaviui yra draudžiama įtraukti priklausymą/ nepriklausymą Profesinei Sąjungai į įdarbinimo ar darbo sutarties sustabdymo kriterijus.

Taip pat darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti.

Nors anksčiau Darbo kodekse nebuvo reikalaujama įmonėje formuoti darbo tarybos ir tai buvo palikta darbuotojų iniciatyvai, pagal pataisytą 2017 m. Darbo kodeksą reikalaujama įkurti darbo tarybą visose įmonėse, kur dirba 20 ar daugiau darbuotojų, nebent įmonės lygiu būtų įkurta profesinė sąjunga, kuri atstovauja bent trečdaliui darbuotojų. Tokiu atveju, profesinė sąjunga turi pilną darbo tarybos galią. Mažesnėse įmonėse darbuotojams gali atstovauti darbuotojų išrinktas darbuotojo įgaliotinis.

Net jei darbo tarybos įkurtos, profesinės sąjungos vis dar turi išskirtinę teisę atstovauti darbuotojams kolektyvinėse derybose. Darbo taryba neturi teisės derėtis dėl įmonės lygio arba aukštesnio lygio sutarčių, jei nedalyvauja profesinė sąjunga.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), §50 straipsnis, paskutinį kartą redaguota 2013 metais; Profesinių sąjungų įstatymas (1991),  §1-13 straipsniai, paskutinį kartą redaguotas 2015 metais

Kolektyvinės derybos

Kolektyvinės derybos yra viena iš socialinės partnerystės formų. LR Darbo kodeksas numato kolektyvinių derybų taisykles. Kolektyvinės sutartys gali būti sudarytos valstybės lygiu (nacionalinė), šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu ir įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu.

LR Darbo kodeksas tiesiogiai nenurodo šių sutarčių turinio, tačiau pateikia sąrašą punktų, kurie turi būti sutartyje. Nacionalinėje, šakos ir teritorinėje kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos; darbo apmokėjimo sistema kainų, infliacijos didėjimo atvejais; specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos; socialinės partnerystės rėmimo priemonės, padedančios išvengti kolektyvinių ginčų, streikų; kitos šalims svarbios darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos.

Darbdavių organizacija pateikia nacionalinę, šakos ir teritorinę kolektyvinę sutartį registruoti per dvidešimt dienų nuo jos pasirašymo. Kolektyvinė sutartisįsigalioja nuo jos įregistravimo dienos ir galioja iki joje nurodytos dienos ar naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nuostatai yra svarbūs atitinkamam ekonomikos sektoriui ar profesinei grupei, socialinės apsaugos ir darbo ministras gali išplėsti šakos kolektyvinės darbos sutarties taikymą visam sektoriui, profesinei grupei ar atskiroms paslaugoms, taikomoms atitinkamame sektoriuje. Kolektyvinė sutartis galioja maksimaliai 4 metus, jei sutartyje nenumatoma kitaip.

Nacionalinei, šakos ir įmonės kolektyvinėms sutartims taikomos skirtingos sudarymo taisyklės. Šių sutarčių turinys skiriasi ir įmonės kolektyvinė darbo sutartis neprivalo būti įregistruota, kad būtų pripažinta galiojančia - sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje.

Trišalė Lietuvos Respublikos sutartis sudaryta pagal 1995 m. sutartį tarp socialinių partnerių. Taryba leidžia rekomendacijas dėl valstybinių įstatymų gairių ir vyriausybinių dekretų socioekonominiais ir darbo klausimais, vyriausybės pageidavimu arba savo pačių iniciatyva, kiek leidžia įstatymai, kuria studijas ir ataskaitas ekonominiais bei socialiniais klausimais, rengia diskusijas apie ratifikuotų konvencijų ataskaitas ir t.t. Taryba yra trišalė ir į ją įeina 7 nariai iš kiekvienos grupės (darbuotojų, darbdavio ir vyriausybės).

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), §186-202 straipsniai; Lietuvos respublikos trišalės tarybos (ekonominės Socialinės tarybos) darbo reglamentas; Lietuvos respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) nuostatai

Teisė streikuoti

LR Konstitucijoje nurodyta, jog darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.

Priimti sprendimą skelbti streiką (taip pat ir įspėjamąjį) turi teisę profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Profesinė sąjuga turi teisę kviesti į susirinkimus, organizuoti streiką, demonstracijas ir kitus masinius renginius įstatymų numatyta tvarka.

Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarėdu trečdaliai įmonės darbuotojų. Apie būsimo streiko pradžią darbdavysturi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas pasiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. riėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

Draudžiama skelbti streiką vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, taip pat centralizuoto elektros energijos, šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų ir įmonių darbuotojų reikalavimus sprendžia Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą.

Darbdaviams yra draudžiama samdyti naujus darbuotojus (ir pakeisti dalyvaujančius streike) visais atvejais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (kai iškyla pavojus žmonių saugumui ir sveikatai, įmonės turtui ir kita). Darbdaviams taip pat draudžiama uždrausti darbuotojams dalyvauti streike ar stabdyti streiką neleistinomis priemonėmis.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), §243-254 straipsniai

Profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja

  • Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992) / Constitution of Lithuania 1992, last amended in 2006
  • Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), paskutinį kartą redaguotas 2017 metais / Labour Code 2016, last amended in 2017
  • Profesinių sąjungų įstatymas (1991), paskutinį kartą redaguotas 2013 metais / Law on Trade Unions 1991, last amended in 2013
Loading...