Šeimos Atsakomybė

This page was last updated on: 2023-12-14

Tėvystės atostogos

Naujiesiems tėveliams, gimus vaikui, suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos. Atostogos gali būti skaidomos tik į dvi dalis ir į jas išeinama bet kada po vaiko gimimo, kol vaikui sukaks vieneri metai. Kad įgytų teisę gauti tėvystės pašalpą, asmuo turi būti apdraustas motinystės ir ligos socialiniu draudimu bei per pastaruosius 24 mėnesius turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą. Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §133 straipsnis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000) §19-211 straipsniai.

Atostogos vaikui prižiūrėti

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Darbuotojas turi informuoti darbdavį raštu (prieš 14 dienų) apie planuojamas atstogas ar sugrįžimą į darbą. Įsivaikinimo atveju, asmuo turi teisę į 3 mėnesių atostogas.

Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas) turi teisę bet kada, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, gauti neperleidžiamą dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalį. Šių neperleidžiamų atostogų gali išeiti kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas), pilnai arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėviu, globėju). Tačiau negalima atostogų išeiti visiems vienu metu. Vaiko priežiūros pašalpos dydis skiriasi priklausomai nuo skirtingos vaiko priežiūros atostogų trukmės pagal įstatymus.

Pašalpa mokama (daugiausiai) iki 2 metų. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 1 metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei pasirinktas pašalpos mokėjimas yra 1 metai. Jei asmuo pasirenka gauti pašalpą 2 metus – pirmus metus (kol vaikui sukanka 12 mėnesių) pašalpa sudaro 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, antrus metus (kol vaikui sukanka 24 mėnesiai) pašalpa sudaro 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio. Taip pat yra numatytas maksimalus pašalpos dydis - maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių suma: šiuo metu lygi 4761,60Lt (1379 eurų).

Pašalpa mokama tik vienam iš tėvų.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §134 straipsnis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000) §22-24 straipsniai.

Lankstus darbo grafikas tėvams/ darbo-laisvalaikio balansas

Įstatymu numatytais atvejais tėvai gali pareikalauti dirbti ne pilną darbo dieną. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiamvaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.

Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų – 2 dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Pataisytame 2017 m. darbo kodekse yra sąlygų dėl lanksčių darbo sąlygų. Taigi, iš namų leidžiama dirbti nėščioms moterims, moterims, kurios neseniai gimdė, darbuotojams, kurie augina mažesnius nei 3 metų vaikus, vienišiems tėvams, kurie augina vaiką, nesulaukusį 14 metų arba neįgalų vaiką, nesulaukusį 18 metų. Darbdavių reikalaujama leisti šiems darbuotojams dirbti iš namų bent vieną penktąją jų darbo laiko dalį, jei tai darbdaviui nesudaro papildomų išlaidų.

2022 m. pataisoje, pagrįstoje 2019 m. ES direktyva dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (2019/1158), numatoma daugiau atvejų, kai darbdavys privalo leisti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, nebent būtų galima įrodyti, kad tuomet atsirastų nepagrįstų išlaidų dėl gamybinės būtinybės arba darbo organizavimo ypatumų, pvz.:

  1. darbuotojas augina iki aštuonerių metų vaiką
  2. darbuotojo prašymu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, negalią arba poreikį prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Tokie darbuotojai turi teisę dirbti nuotoliu pilnu etatu. 2022 m. darbo kodekse taip pat numatyta, kad slaugydamas sergantį šeimos ar namų ūkio narį darbuotojas turi teisę į sveikatos priežiūros įstaigos rekomenduojamą nemokamų atostogų laikotarpį. Darbdavys privalo suteikti laisvą laiką, jei darbuotojo prašymas yra susijęs su nelaime šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šaltiniai: 2016 m. darbo kodekso 40, 52, 116 ir 137 paragrafai

Tėvų darbo nuostatai

  • Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), paskutinį kartą redaguotas 2017 metais / Labour Code 2016, last amended in 2017
  • Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000) / Law on Sickness and Maternity Social Insurance 2000
Loading...