Nedarbo Draudimo Išmoka

This page was last updated on: 2023-12-14

Nedarbo Draudimo Išmoka

Nedarbo draudimas yra privaloma socialinio draudimo rūšis, skirta darbuotojams. Nedarbo draudimo išmokos yra tiesiogiai susijusios su darbo užmokesčio dydžiu. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiaisteritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kurie yra darbingo amžiaus; pateikia įrodymus, jog mokėjo draudimo įmokas ne trumpiau nei nustatytas minimalus laikotarpis; yra prisiregistravę teritorinėje darbo biržoje; aktyviai ieško darbo ir yra pasirengę dirbti; negauna ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar tėvystės išmokų.

Asmuo, norintis gauti nedarbo draudimo išmoką iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi turėti ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Įstatyme yra numatytos išimtys, kuomet asmuo gali pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką, nors jo (jos) draudimo stažas yra trumpesnis nei 18 mėnesių. Taip pat trumpesnis stažas yra reikalaujamas iš asmenų, kurie įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Bedarbiams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis gali siekti nuo 6 iki 9 mėnesių. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė gali būti pratęsta iki 2 mėnesių asmenims, kuriems iki oficialaus pensijinio amžiaus liko ne daugiau nei 5  metai.

Bedarbio pašalpos sumą sudaro fiksuotos ir kintamos dalys. Fiksuota dalis prilygsta 30 % minimalaus atlyginimo. Kintama dalis yra 50 % gavėjo vidutinio atlyginimo per pirmus 3 nedarbingumo mėnesius; 40 % gavėjo vidutinio atlyginimo per ketvirtą-šeštą nedarbingumo mėnesį; ir 30 % gavėjo vidutinio atlyginimo per septintą-devintą nedarbingumo mėnesį. Maksimali bedarbio pašalpa negali viršyti 75 % šalyje nustatyto vidutinio atlyginimo.

Šaltinis: Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas 1994 m., Paskutinį kartą iš dalies pakeistas 2012 m .; Socialinio draudimo nedarbo įstatymas 2005; http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/ka-daryti-jei-netekau-darbo-3/noriu-gauti-nedarbo-ismoka

Loading...