Teisėtas darbo užmokestis
Remiantis LR darbo kodeksu, vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas reglamentuoja, jog darbdavys, vykdydamas pareigą įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe, privalo už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį.
Darbdavys, priimdamas asmenį į darbą, privalo įgyvendinti lygias galimybes, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę ar religiją.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), §26 ir 140 straipsnis paskutinį kartą redaguotas 2017 metais; LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (1998) §5(3) straipsnis, paskutinį kartą redaguotas 2012 metais; LR lygių galimybių įstatymas (2003) §7(5), paskutinį kartą redaguotas 2008 metais
Nediskriminavimas
LR Konstitucijoje numatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Taip pat žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
LR Darbo kodeksas pateikia platesnį diskriminacijos priežasčių sąrašą ir numato, jog lygybė tarp darbuotojų turi būti nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinio statuso, religijos, vedybinio ir šeimos statuso, amžiaus, įsitikinimų, narystės politinėse partijose ar organizacijose, taip pat nepaisant kitų veiksnių, nesusijusų su asmens prefesinėmis savybėmis.
Tačiau Darbo kodekse numatyta lygybės sąlyga nėra tiesiogiai taikoma Šis principas taikomas tuomet, kai yra nagrinėjami darbo ginčai, kurie atsiranda, jei jei darbo santykiai nėra reguliuojami Darbo kodeksu ar kitais įstatyminiais aktais.
LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas draudžia bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą ar nurodymus tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenį, remiantis jo (jos) lytimi.
LR lygių galimybių įstatymas numato lygias galimybes darbe, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę ar religiją. Šis principas taikomas visose stadijose – ieškant darbuotojų, samdant juos, mokant darbo užmokestį.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), paskutinį kartą redaguotas 2017 metais; LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (1998), paskutinį kartą redaguotas 2012 metais; LR lygių galimybių įstatymas (2003), paskutinį kartą redaguotas 2008 metais; LR Konstitucija
Lygiavertės moterų galimybės darbe
LR Darbo kodeksas nenumato jokių darbo ekonomikos sektorių ar darbo rūšių, kurių ngalėtų dirbti moteris. Remiantis Konsitutcija, Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2002), paskutinį kartą redaguotas 2015 metais; Lietuvos Respublikos Konstitucija
