AKCINĖS BENDROVĖS „ORLEN LIETUVA“ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2022 - 2023 metams

1.BENDROJI DALIS

1.1.Darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis (toliau - kolektyvinė sutartis) sudaroma tarp darbdavio - Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, juridinio asmens kodas 166451720, buveinės adresas: Mažeikių g. 75, Juodeikių k., LT-89453 Mažeikių r. sav., Lietuvos Respublika (toliau - darbdavys arba bendrovė), ir Naftininkų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 167209442, buveinės adresas: Mažeikių g. 75, Juodeikių k., LT-89453 Mažeikių r. sav., Lietuvos Respublika (toliau - profesinė sąjunga).

1.2.Profesinė sąjunga ir darbdavys, kurie toliau kartu gali būti vadinami šalimis, yra lygiateisiai partneriai susitariant dėl kolektyvinės sutarties.

1.3.Kolektyvinė sutartis privaloma ją sudarančioms šalims, taip pat darbdavio teisių perėmėjams.

1.4.Kolektyvinė sutartis taikoma visiems bendrovės darbuotojams, jei kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Šalys susitaria, jei kolektyvinė sutartis visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime (konferencijoje) nepatvirtinama, tai kolektyvinė sutartis nejsigalioja, o šalys grįžta į derybas dėl kolektyvinės sutarties iš naujo.

1.5.Kolektyvinės sutarties nuostatos, susijusios su darbo apmokėjimu ir papildomų naudų skyrimu, netaikomos bendrovės generaliniam direktoriui ir kitiems bendrovės darbuotojams, kurie išrinkti į bendrovės valdybą.

2.KOLEKTYVINĖS SUTARTIES SUDARYMAS, PAKEITIMAS IR VYKDYMO KONTROLĖ

2.2.Ši kolektyvinė sutartis gali būti:

2.2.1.Pratęsiama iki 2024 m. gruodžio 31 d., jei ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d. šalys pasirašo rašytinį susitarimą dėl kolektyvinės sutarties pratęsimo iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

2.2.2.Pratęsiama iki 2025 m. gruodžio 31 d., jei ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 30 d. šalys pasirašo rašytinį susitarimą dėl kolektyvinės sutarties pratęsimo iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

2.2.4.Nutraukiama vienašališkai bet kurios šalies iniciatyva (nurodant tokio nutraukimo priežastis ar argumentus), įspėjus kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo.

2.3.Kolektyvinės sutarties šalims įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pradėjus derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo esama kolektyvinė sutartis gali būti pratęsta galioti, jei šalys raštu apie tai susitartų.

2.4.Kolektyvinėms deryboms ir naujos kolektyvinės sutarties projekto parengimui yra sudaroma bendra komisija, kurią sudaro po lygiai darbdavio ir profesinės sąjungos deleguotų narių (toliau - kolektyvinės sutarties komisija).

2.5.Kolektyvinės sutarties komisijos parengtas naujos kolektyvinės sutarties projektas teikiamas bendrovės valdybai tvirtinti bei darbuotojų konferencijai pritarti. Gavus bendrovės valdybos ir darbuotojų konferencijos pritarimą dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinę sutartį ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas darbdavio vardu pasirašo bendrovės generalinis direktorius ir bendrovės valdybos narys, o profesinės sąjungos vardu - įgaliotas profesinės

sąjungos atstovas. Kolektyvinė sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną, jeigu joje nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data.

2.6.Galiojančios kolektyvinės sutarties pakeitimus bendru susitarimu parengia kolektyvinės sutarties šalys. Kolektyvinės sutarties šalių parengti pakeitimai yra pasirašomi įgaliotų šalių atstovų. Šie pakeitimai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu juose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Jei kolektyvinės sutarties pakeitimui yra būtina gauti bendrovės valdybos sprendimą, tokie pakeitimai įsigalioja ir yra taikomi tik po to, kai yra gautas atitinkamas bendrovės valdybos sprendimas. Susitarimui dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo į darbuotojų konferenciją kreiptis nereikia. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir / ar papildymai skelbiami bendrovės vidinėse informavimo priemonėse

2.7.Apie kolektyvinės sutarties vykdymą kolektyvinės sutarties šalių deleguoti atstovai atsiskaito bendrovės darbuotojų konferencijoje, kuriai svarstyti pateiktas šalių suderintas naujos kolektyvinės sutarties projektas.

3.DARBO SUTARČIŲ SUDARYMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS

3.1.Priimant į darbą su darbuotoju sudaroma rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo darbdavio įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Pakeisti ar papildyti darbo sutartį galima tik šalių abipusiu rašytiniu sutikimu, jei galiojantys teisės aktai nenustato kitaip.

3.2.Laikydamasis teisės aktų reikalavimų, darbdavys iki darbuotojo darbo pradžios pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo funkcijomis ir kitais pareiginių nuostatų reikalavimais, darbo ir poilsio laiko režimu, kolektyvinės sutarties nuostatomis, darbuotojų elgesio taisyklėmis, etikos kodeksu, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitais darbuotojui taikomų ir bendrovėje galiojančių teisės aktų reikalavimais, įskaitant, kai taikoma, ir susijusiais su informacinių bei komunikacinių technologijų naudojimu ir darbuotojų stebėsenos bei kontrolės darbo vietoje tvarka

3.3.Darbuotojui susipažinus su dokumentais (kurie gali būti spausdinti (surašyti) popieriuje arba elektroninės formos, suteikus prieigą prie elektroninių dokumentų versijų) ir tai patvirtinus parašu, esant atskiram darbuotojo prašymui, pateikiamos šiame punkte nurodytų dokumentų kopijos.

3.4.Apie numatomą darbo sutarties sąlygų pakeitimą darbdavio sprendimu, pasikeitus darbo sąlygas reglamentuojantiems teisės aktams ar ekonominio, organizacinio bei gamybinio būtinumo atvejais, darbuotojui pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas.

3.5.Jeigu darbuotojo bazinis (tarifinis) užmokestis (valandinis atlygis ar mėnesinė alga) sumažėja dėl darbdavio iniciatyva keičiamų darbo sutarties sąlygų, nepaisant to, jog darbuotojas raštu sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu, 2 (du) mėnesius nuo tokio darbo sutarties sąlygų pakeitimo dienos yra garantuojamas jo ankstesnis vidutinis darbo užmokestis.

3.6.Darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai pasibaigia ar gali būti nutraukti teisės aktų ir, kai taikoma, kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka bei sąlygomis.

3.7.Kai dėl ekonominių ir technologinių priežasčių arba dėl darbo organizavimo pakeitimų, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, mažinamas darbuotojų skaičius ir (ar) dalies darbuotojų atliekamos darbo funkcijos tampa perteklinėmis, darbdavys vykdo darbuotojų kvalifikacijos vertinimą (reitingavimą) pagal darbuotojų atrankos kriterijus, kurie yra suderinti su profesine sąjunga. Tuo atveju, kai du ar daugiau pirmenybės likti darbe pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus neturintys darbuotojai surenka tokį patį balų skaičių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 str. 3 d. 5 p., pirmenybė likti darbe suteikiama profesinės sąjungos nariui.

3.8.Darbuotojai, kurie yra įspėti apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, turi pirmenybės teisę užimti laisvas darbo vietas / pareigybes, jei jie atitinka tokioms pareigybėms keliamus / nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrovėje neatsiranda darbuotojo, atitinkančio konkrečiai pareigybei keliamus nustatytus reikalavimus, darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą,

yra sudaroma galimybė persikvalifikuoti (maksimali mokymo trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai) tuo atveju, jeigu toks perkvalifikavimas yra tikslingas darbdavio vertinimu ir priimtinas darbuotojui.

3.9.Informacija apie laisvas darbo vietas yra skelbiama bendrovės vidinėse informavimo priemonėse (pvz.: intranete, Personalo skyriaus ir kitose informacinėse skelbimų lentose), taip pat teikiama Personalo skyriuje. Darbuotojai (įskaitant įspėtus dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva), atitinkantys siūlomai pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, gali kandidatuoti j laisvą darbo vietą. Jei darbuotojas, kuriam yra įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą arba planuojamą jo darbo vietos panaikinimą, turi reikiamą kvalifikaciją, laisva darbo vieta jam gali būti pasiūlyta iš karto, neskelbiant apie tai bendrovės vidinėse informavimo priemonėse.

3.10.Esant dviem ir daugiau įspėtų apie darbo sutarties nutraukimą kandidatų laisvai darbo vietai (pareigybei) užimti, yra vykdoma atranka. Atrankos metu vertinama darbuotojo kvalifikacija (žinios, patirtis ir gebėjimai), darbo rezultatai, darbo drausmės laikymasis. Atrankos procese dalyvauja personalo atstovas, laisvą darbo vietą turinčio padalinio vadovas arba jo įgaliotas atstovas ir profesinės sąjungos deleguotas atstovas, jei nors vienas iš kandidatų yra profesinės sąjungos narys. Kandidatas privalo iš anksto informuoti darbdavį apie jo narystę profesinėje sąjungoje.

3.11.Atskirais atvejais, įvertinus nenumatytas aplinkybes, darbdavys ir darbuotojas gali konsultuotis ir susitarti pratęsti įspėjimo dėl darbo sutarčių nutraukimo terminą ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Esant galimybėms, darbdavys dės pastangas siekdamas užtikrinti, kad darbuotojui jo prašomu laiku būtų suteikta galimybė naujo darbo paieškoms (suteikiant ne daugiau kaip vieną darbo dieną/pamainą per dvi savaites bei neviršijant 16 vai. per mėnesį), ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas pateikus rašytinį prašymą tiesioginiam vadovui, nebent darbuotojas ir darbdavys susitars kitaip.

3.12.Darbdavys, esant galimybei, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki galutinio sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju - profesinės sąjungos nariu - priėmimo suteikia profesinės sąjungos atstovams galimybę susipažinti (galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, sąlygomis ir apimtimi bei užtikrinant darbuotojo asmens duomenų apsaugą) su darbdavio turimais dokumentais, susijusiais su atitinkamo darbuotojo atleidimu, ir priima galutinį sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo įvertinęs profesinės sąjungos pateiktas pastabas (jeigu tokios buvo pateiktos per šioje pastraipoje nurodytą laikotarpį), kurios darbdaviui yra rekomendacinio pobūdžio.

3.13.Šeimos nariams (artimiems giminaičiams), t.y. asmenims (darbuotojams), kuriuos sieja artimi giminystės, partnerystės ar svainystės ryšiai, gali būti neleidžiama dirbti darbo, susijusio tiek su jų tiesioginiu, tiek ir netiesioginiu pavaldumu vienas kitam, ir (ar) vykdyti tarpusavyje susijusias funkcijas, kai vienas turi teisę kontroliuoti (tikrinti) kito veiklą (pvz.: informacijos suvedimas, informacijos patikrinimas, prieigos prie informacijos suteikimas, mokėjimų vykdymas arba užsakymo pirkti prekes, paslaugas pateikimas ir tokio užsakymo vykdymas ir pan.).

3.14.Šeimos nariais (artimaisiais giminaičiais) šioje Kolektyvinėje sutartyje laikomi asmens (darbuotojo) sutuoktinis, sugyventinis (t.y. asmuo, su kuriuo darbuotojas bendrai gyvena neįregistravęs santuokos), partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir asmens (darbuotojo) tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

3.15.Šios nuostatos taikomos darbuotoją priimant j darbą ar perkeliant į kitą darbą. Esant tokioms aplinkybėms ar bet kokioms abejonėms dėl galimybės dirbti, asmuo (darbuotojas) asmeniškai privalo informuoti darbdavį arba tiesioginį vadovą. Sprendimą dėl darbuotojo galimybės dirbti (užimti tam tikras pareigas) priima darbdavio sudaryta komisija.

3.16.Siekiant išvengti privačių ir bendrovės interesų konflikto, vadovaujantys darbuotojai ir darbuotojai, kurie turi įgaliojimus atstovauti bendrovei, privalo deklaruoti bendrovėje nustatyta tvarka savo ir savo šeimos narių (artimųjų giminaičių) privačius interesus.

3.17.Mokymų sutartis, apibrėžianti darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimus, tame tarpe ir dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo tvarkos ir terminų, su darbuotojais sudaroma tais

atvejais, kai darbuotojas studijuoja aukštosiose mokyklose, kolegijose, universitetuose, profesinėse mokyklose ar mokosi lankant CFA, ACCA, CIMA, ČIA ir kitus panašius tęstinius kursus, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovė nekompensuoja mokymosi išlaidų ir /ar nesuteikia darbuotojui papildomų apmokamų mokymosi atostogų.

3.18.Susitarimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo (tame tarpe tvarkos ir terminų) tarp bendrovės ir darbuotojo gali būti sudaromas, kai bendrovė dėl darbuotojo jvairių formų mokymų (seminarų, kursų, kvalifikacijos kėlimo ir pan., išskyrus dalyvavimą konferencijose bei forumuose) patiria didesnes nei 3000 (trijų tūkstančių) eurų be PVM (arba atitinkama suma kita valiuta) išlaidas vienai konkrečiai mokymo programai ir pan. Į šią sumą neįeina kitos susijusios būtinos išlaidos, tokios kaip kelionės, apgyvendinimo ir pan.

3.19.Darbo sutartis darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių gali būti nutraukta darbuotojo - profesinės sąjungos nario - rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį prieš 5 (penkias) darbo dienas. Norėdamas pasinaudoti šia kolektyvinės sutarties suteikiama teise profesinės sąjungos nariams, darbuotojas privalo iš anksto informuoti darbdavį apie jo narystę profesinėje sąjungoje rašytinio pareiškimo pateikimo metu ir pateikti atitinkamus narystės įrodymus.

4.1.Darbdavys darbuotojams moka atlyginimą už atliekamą darbą bei skatina darbuotojų įsitraukimą, gerą darbinę veiklą ir veiklos rezultatus. Sąvoka „darbinė veikla“ šioje kolektyvinėje sutartyje apima darbuotojo su darbu (darbo funkcijomis) susijusius veiksmus, padedančius įgyvendinti bendrovės tikslus ir skatinančius efektyvesnį ir kokybiškesnį darbą, taip pat gerus santykius kolektyve.

4.2.Bendrovėje pareigybių lygiai skirstomi ir bazinio (tarifinio) atlyginimo skalės nustatomos remiantis „Hay Group“ pareigybių vertinimo metodu. Šalių susitarimu darbų vertinimo metodika gali būti keičiama. Bendrovė dėl finansinių priežasčių turi teisę nedalyvauti „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrime bei neužsakyti rinkos tyrimo rezultatų.

4.3.Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 7 ir 21 dienos. Darbo užmokesčio dalis, mokama iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 21 dienos, negali būti didesnė nei 40 procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Esant raštiškam darbuotojo prašymui, darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį.

4.4.Informacija apie apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko trukmę darbuotojams pateikiama ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po atsiskaitymo, jei įstatymas nenumato kitaip.

4.5.Darbuotojų atlyginimai ir (ar) kitos su darbu susijusios išmokos pervedamos į darbuotojų sąskaitas bankuose, su kuriais bendrovė yra sudariusi sutartį dėl darbo užmokesčio pervedimo.

4.6.Bendrovėje darbuotojų darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (mėnesinė alga ar valandinis atlygis), priemokos ir premijos, bendrovės generalinio direktoriaus sprendimu skiriamos priemokos, kiti kolektyvinėje sutartyje suderinti darbo užmokesčio elementai bei įstatymų numatytos priemokos ir priedai.

4.7.Į darbuotojui apskaičiuojamą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą švenčių ir poilsio dienomis įtraukiama: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis ar mėnesinė alga), mėnesinė arba ketvirtinė priemoka, priemoka už pavadavimą.

4.8.Darbuotojams, kuriems nustatyta mėnesinė alga, atidirbus nepilną mėnesį, ar esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, darbo užmokestis skaičiuojamas valandomis.

4.9.Tais atvejais, kai darbuotojams garantuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis.

4.10.Bendrovėje galioja pareigybių lygių sistema, parengta pagal „Hay Group“ pareigybių vertinimo metodą, bei standartinių pareigybių sistema kaip pateikiama 1 priede. Visos bendrovėje esančios pareigybės, išskyrus praktikantu pareigybes, priskiriamos Hay pareigybių lygiams, kurie nurodo tam tikrą atitinkamų pareigybių santykinę vertę (pareigybės svorį) kitų

bendrovės pareigybių atžvilgiu. Esamų pareigybių priskyrimą naujiems pareigybių lygiams, atlieka darbdavio sudaryta pareigybių vertinimo komisija, j kurios sudėtį įtraukti du profesinės sąjungos atstovai. Pakeitus organizacinę struktūrą, pareigybių vertinimo komisija, per generalinio direktoriaus įsakyme nurodytą terminą priskiria naujai atsiradusiai arba naujomis funkcijomis papildytai pareigybei HAY lygį. Standartinė pareigybė priskiriama vadovaujantis 1 priede pateikiama standartinių pareigybių sistema, atsižvelgiant į pareigybių vertinimo komisijos naujai atsiradusiai arba naujomis funkcijomis papildytai pareigybei priskirtą Hay lygį. Jei dėl objektyvių priežasčių nepavyksta suorganizuoti pareigybių vertinimo komisijos posėdžio iki generalinio direktoriaus įsakyme nurodyto termino, darbdavys turi teisę sprendimą dėl HAY lygio priimti vienašališkai. Taip pat pareigybių vertinimo komisijoje nėra vertinamos pareigybės, priskirtos 19 ir aukštesniam pareigybių lygiui. Visais atvejais, kai pareigybės nėra vertinamos pareigybių vertinimo komisijoje, darbdavio atstovai įsipareigoja kiek įmanoma anksčiau informuoti profesinės sąjungos atstovus apie priskirtus pareigybių lygius. Visais kitais atvejais pareigybių vertinimo komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu

4.11.Pareigybių vertinimo komisijos posėdžiai neorganizuojami ir pareigybės iš naujo nevertinamos, jei, per nustatytą laikotarpį atnaujinus pareiginius nuostatus, jie nėra papildomi naujomis esminėmis funkcijomis, turinčiomis įtakos pareigybės lygiui, taip pat nevertinamos praktikantu pareigybės.

4.12.Darbuotojai, nesutinkantys su savo pareigybės pavadinimu ir lygiu, turi teisę kreiptis į pareigybių vertinimo komisiją, prašymą pateikiant Personalo skyriui. Pareigybių vertinimo komisija sprendimą dėl standartinio pareigų pavadinimo ir lygio, priima bendru sutarimu, remdamasi standartinių pareigybių aprašymais.

4.13.Kiekviena bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio skalė turi tikslinę, minimalią ir maksimalią reikšmes, kaip pateikta 2 priede. Skalėse šios reikšmės išdėstytos nuo minimalaus iki maksimalaus bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Atskirų darbuotojų bazinis (tarifinis) darbo užmokestis vienoje skalėje gali būti nustatomas skirtingo dydžio, tačiau ne mažesnis už minimalią skalės reikšmę, išskyrus atvejus, kai 1) sudaromos terminuotos, trumpalaikės, sezoninės darbo sutartys ar darbo sutartys su stažuotojais (praktikantais), 2) adaptaciniu laikotarpiu (ne ilgiau kaip 6 mėnesius), 3) laikinai perkėlus į kitas pareigas, išsaugant ankstesnę darbo vietą - ir neturi viršyti maksimalios skalės reikšmės, išskyrus tuos atvejus, kai atskirų darbuotojų bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, įsigaliojus šiai kolektyvinei sutarčiai, buvo didesnis nei atitinkamos skalės maksimali reikšmė bei bendrovės generalinio direktoriaus sprendimu.

4.14.Kiekvienais metais bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio skalės yra peržiūrimos, atsižvelgiant į bendrovės finansinę situaciją, darbo apmokėjimo rinkos pasikeitimus ir / ar bendrovės darbuotojams taikomą metinį bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio didinimą. Jei bendrovės darbuotojams yra taikomas metinis bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio didinimas, prieš didinant darbo užmokestį koreguojamos skalių tikslinės, minimalios ir maksimalios reikšmės - jas atitinkamai padidinant tiek procentų, kiek vidutiniškai didinamas bendrovės darbuotojų darbo užmokestis. Skalių tikslinės, minimalios bei maksimalios reikšmės suderinamos su profesine sąjunga.

4.15.Jei darbuotojui yra taikomas bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio padidinimas, jo bazinis (tarifinis) atlyginimas gali būti didinamas ne daugiau kaip iki atlyginimų skalės maksimalios reikšmės.

4.16.Skalėse nurodytos tikslinės, minimalios ir maksimalios reikšmės netaikomos pareigybėms, į kurias darbuotojus renka (skiria) ir darbo užmokesčio dydį nustato bendrovės valdyba, vyriausiajam finansininkui ir generalinio direktoriaus pavaduotojams bei jiems tiesiogiai pavaldiems darbuotojams, generalinio direktoriaus patarėjams, taip pat darbuotojams, kurių pareigybės priskiriamos 19 ir aukštesniam pareigybių lygiui, kaip pateikta 2 priede.

4.17.Darbuotojams, kuriems teisės aktai numato sutrumpintą darbo dieną, mokamas darbo užmokestis kaip už visą darbo dieną. Sutrumpintą darbo dieną dirbantiems darbuotojams nustatomas didesnis valandinis atlygis (perskaičiavimo koeficientas - 1,1). Pagrindas taikyti sutrumpintą darbo dieną yra pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus identifikuotos darbo vietos, kuriose sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.

4.18.Metinis bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio didinimas priklauso nuo bendrovės finansinės situacijos ir infliacijos lygio šalyje. Vyriausybei paskelbus apie praėjusių metų infliacijos rodiklius, darbdavys ir profesinė sąjunga pradeda tartis dėl bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio didinimo tvarkos.

4.19.Darbo užmokesčio padidinimas už darbinių įgūdžių patobulinimą ir (ar) naujų funkcijų įsisavinimą taikomas darbininkams, jei mokymosi poreikis yra suderintas su atitinkamu vadovu ir patvirtintas personalo direktoriaus.

4.20.Jei specialistams ar tarnautojams dėl tam tikrų priežasčių ženkliai padidėja atsakomybė bei darbo krūvis, darbdavys, atsižvelgdamas į finansines galimybes bei darbuotojo darbo rezultatus, gali priimti sprendimą dėl darbuotojo darbo užmokesčio pakėlimo arba priemokos už papildomų darbų atlikimą mokėjimo.

4.21.Kai darbuotojui pavedama atlikti darbus ar vykdyti funkcijas, priskirtinas aukštesnei pareigybių skalei, darbdavys ir darbuotojas tariasi dėl didesnio apmokėjimo už šių darbų atlikimą ar funkcijų vykdymą.

4.22.Siekiant skatinti darbuotojo tikslų vieningumą su bendrovės tikslais, darbo grupės komandinį darbą ir geresnių rezultatų siekimą bei individualų veiklos efektyvumo gerinimą, darbuotojams, nurodytiems bendrovės mėnesinės arba ketvirtinės priemokos mokėjimo nuostatuose, skiriama mėnesinė arba ketvirtinė priemoka. Maksimalus priemokos dydis - 15 (penkiolika) procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir susideda iš dviejų dalių: I) finansinio rodiklio (FR) - 5 (penkių) procentų ir II) veiklos vertinimo rodiklių (WR) - 10 (dešimt) procentų. Mėnesinės arba ketvirtinės priemokos mokėjimo tvarka nustatoma šioje kolektyvinėje sutartyje bei kituose bendrovės vidaus dokumentuose, kurie tvirtinami suderinus su profesine sąjunga. Bendrovė negali keisti ir/ar panaikinti mėnesinės arba ketvirtinės priemokos mokėjimo nuostatų be profesinės sąjungos sutikimo. Atskirų padalinių darbuotojams gali būti taikoma ir kita, su profesine sąjunga suderinta skatinimo tvarka.

4.23.Bendrovėje priemokos skiriamos šiais atvejais:

4.23.1.Priemoka specialistams ir tarnautojams, kurie vadovo sprendimu pavaduoja kitą darbuotoją 15 darbo dienų ir ilgiau iš eilės. Už pavadavimo laikotarpį darbuotojui mokama 10 procentų jam nustatyto bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio priemoka. Specialistams ir tarnautojams, pavaduojantiems vadovus, pavadavimas įforminamas bendrovės personalo direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo įsakymu, o pavaduojantiems kitus bendradarbius - atitinkamo padalinio vadovo potvarkiu, suderintu su bendrovės Personalo skyriumi. Priemoka už pavadavimą pradedama mokėti nuo pirmos darbo dienos.

4.23.2.Priemoka už pavadavimą mokama darbininkams ir tiems darbuotojams, kurie pavaduoja darbuotojus, kuriems kolektyvinėje sutartyje yra numatyta atsakomybė dėl visiško žalos atlyginimo:

4.23.2.1.Pavaduojant darbuotoją, kurio pareigybė priskirta tam pačiam ar žemesniam pareigybių lygiui, pavaduojančiajam skiriama 15 procentų jam nustatyto bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio priemoka. Pavaduojant darbuotoją, kurio pareigybė priskirta aukštesniam pareigybių lygiui, pavaduojančiajam skiriama iki 25 procentų jam nustatyto bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio priemoka, tačiau jo bazinio (tarifinio) darbo užmokestis su priemoka už pavadavimą neturi viršyti pavaduojamojo darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.

4.23.2.2.Priemokos už pavadavimą procentas apvalinamas vieno skaičiaus po kablelio tikslumu pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles.

4.23.2.3.Darbininkams pavadavimas įforminamas bei priemoka skiriama atitinkamo padalinio vadovo potvarkiu, suderintu su bendrovės Personalo skyriumi.

4.23.2.4.Pavaduojant darbuotojus, kuriems kolektyvinėje sutartyje yra numatytas visiškas žalos atlyginimas, pavadavimas įforminamas bei priemoka skiriama bendrovės personalo direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo įsakymu.

4.23.2.5.Visais atvejais būtinas darbuotojo sutikimas dėl pavadavimo.

4.23.2.6.Atskirais atvejais, kai žymiai padidinama darbų apimtis, gali būti skiriama didesnė nei šiame papunktyje nustatyta priemoka, tačiau ji bet kuriuo atveju neturi viršyti 50 (penkiasdešimties) procentų pavaduojančiojo darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio;

4.23.3.Priemoka už individualų darbininkų profesinj-praktinį mokymą, siekiant parengti darbuotoją darbui, skiriama darbuotojams, mokantiems kitus darbuotojus reikalingų darbo įgūdžių darbo vietoje. Darbuotojams, paskirtiems praktinio mokymo vadovais, mokama 1,00 (vieno) euro dydžio priemoka už faktinę praktinio mokymo valandą. Priemoka skaičiuojama už darbuotojų mokymui faktiškai skirtą laiką, neviršijant mokymo programoje nustatyto valandų skaičiaus, o išmokama užbaigus mokymą, kartu su einamojo mėnesio atlyginimu.

4.24.Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Prastovos metu darbdavio sprendimu darbuotojams gali būti leidžiama neatvykti į darbą.

4.25.Esant būtinumui ir atsižvelgiant į atitinkamos pareigybės pareiginius nuostatus, vadovas darbuotojui gali pavesti vienkartines užduotis ar kitus darbus, nereikalaujančius papildomos kvalifikacijos: 1) kapitalinio remonto metu - kapitalinio remonto vykdymo laikotarpiui, 2) kitais atvejais - ne ilgesniam kaip 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui. Tais atvejais, kai darbuotojas tuo pačiu metu yra visiškai ar iš dalies atleidžiamas nuo kitų funkcijų vykdymo, darbuotojams mokamas jų darbo sutartyse nustatyto dydžio darbo užmokestis.

4.26.Darbdavys įstatymų nustatyta tvarka iš darbuotojo atlyginimo išskaito pajamų mokestį, privalomojo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas už kolektyvinėje sutartyje sutartas ir suteiktas pajamas natūra, kai pagal taikomus įstatymus tokios darbuotojo pajamos turi būti apmokestinamos.

4.27.Darbdaviui modernizuojant gamybinius procesus, tobulinant ir / ar diegiant naujas technologijas, atliekant struktūrinius ar darbo organizavimo pertvarkymus, dėl kurių darbdavys gali organizuoti veiklą su mažesniu darbuotojų skaičiumi, dalis dėl nurodytų priežasčių sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšų gali būti skiriama būtinam darbo užmokesčio didinimui, įvertinus bendrovės finansinę situaciją, darbo našumo augimą, infliacijos lygį ir rinkos pokyčius.

4.28.j užsienio komandiruotę siunčiamo darbuotojo pageidavimu, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios, darbuotojui išmokamas avansas - ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos.

4.29.Jeigu tarnybinė komandiruotė į užsienį trunka ne ilgiau kaip vieną darbo dieną, dienpinigiai už tarnybinę komandiruotę darbuotojui mokami ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių nuostatas.

5.PAPILDOMOS NAUDOS

metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 28 dienos, skiriama metinė priemoka už bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės veiklos rezultatas, tai pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus apskaičiuotas grynasis pelnas (JAV doleriais), pakoreguotas dėl turto vertės sumažėjimo apskaičiuota verte (ši vertė apskaičiuojama vadovaujantis bendrovės apskaitos politika). Konkretus priemokos dydis priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų ir nustatomas tokia tvarka:

5.1.1.nurodyto rodiklio reikšmei esant nuo 2 mln. JAV dolerių iki 83 mln. JAV dolerių (imtinai), dieninį darbą dirbantiems darbuotojams skiriama iki 1 (vieno) jo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio priemoka, pamaininį darbą dirbantiems darbuotojams iki 1 (vieno) jo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, indeksuoto 1,17 koeficientu, dydžio priemoka proporcingai nurodyto rodiklio reikšmei;

5.1.2.nurodyto rodiklio reikšmei esant nuo 83 mln. JAV dolerių iki 166 mln. JAV dolerių (imtinai), dieninį darbą dirbantiems darbuotojams skiriama nuo 1 (vieno) iki 1,3 (vieno ir trijų dešimtųjų) jo bazinių (tarifinių) darbo užmokesčių dydžio priemoka, pamaininį darbą dirbantiems darbuotojams nuo 1 (vieno) iki 1,3 (vieno ir trijų dešimtųjų)) jo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, indeksuoto 1,17 koeficientu, dydžio priemoka proporcingai nurodyto rodiklio reikšmei;

5.1.3.nurodyto rodiklio reikšmei esant daugiau kaip 166 mln. JAV dolerių, dieninį darbą dirbantiems darbuotojams skiriama 1,3 (vieno ir trijų dešimtųjų) darbo užmokesčių dydžio priemoka, pamaininį darbą dirbantiems darbuotojams 1,3 (vieno ir trijų) dešimtųjų jo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, indeksuoto 1,17 koeficientu, dydžio priemoka proporcingai nurodyto rodiklio reikšmei;

5.1.4.darbuotojui išmokamas maksimalus pagal 5.1.1, 5.1.2. ir 5.1.3. punktuose nurodytas taisykles apskaičiuotos priemokos dydis negali būti didesnis, nei 175% visų bendrovės darbuotojų gruodžio mėnesio bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio vidurkio.

5.1.5.Darbuotojams, dirbusiems ne visą laikotarpį, už kurį pagal šio punkto nuostatas skiriama priemoka už bendrovės veiklos rezultatus, priemokos dydis nustatomas proporcingai darbo bendrovėje laikui, bet kuriuo atveju į jį neįskaitant atostogų vaiko priežiūrai, kol jam sueis treji metai, ir tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikotarpių. Darbuotojams, kurie nedirbo tą laikotarpį, už kurį pagal šio punkto nuostatas skiriama priemoka už bendrovės veiklos rezultatus, metinė priemoka nebus mokama.

5.2.Bendrovės darbuotojams, nepertraukiamai dirbantiems bendrovėje ne mažiau negu 6 (šešis) mėnesius, taikomas padidintas kasmetinių atostogų apmokėjimas: paėmus kasmetines atostogas dalimis - su ne mažesne kaip 10 (dešimties) darbo dienų atostogų dalimi išmokama vienkartinė metinė 410 (keturių šimtų dešimt) eurų dydžio priemoka. Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, priemokos dydis bus nustatytas proporcingai darbo sutartyje nustatytam darbo laikui (etato dydžiui).

5.4.Visi bendrovės darbuotojai draudžiami grupės darbuotojų gyvybės draudimu pagal su draudimo bendrove sudarytą sutartį.

darbą/parvykti iš darbo, dėl transporto išlaidų kompensavimo kelionei į darbą/iš darbo gali būti susitarta darbo sutartyse.

5.8.Darbdavys padengia transporto išlaidas bendrovės darbuotojų turistinėms ir (ar) sportinėms ekskursijoms, tačiau ne daugiau kaip 7 (septynioms) kelionėms per kalendorinius metus, neviršijant 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) km vienai ekskursijai. Šių kelionių laikas su darbdaviu turi būti suderintas iš anksto.

5.9.Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas iki vieno mėnesio apmokamas vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, išskyrus atvejus, kai dėl nenumatytų objektyvių priežasčių sutrinka (sustabdoma) bendrovės ar jos padalinio (kelių padalinių) veikla ir dėl šios priežasties prastova skelbiama daugiau kaip 30-čiai darbuotojų. Jei prastova tęsiasi ilgiau, pradedant antruoju prastovos mėnesiu, jos laikas apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka. Prastovos metu darbuotojai, esant galimybei ir darbuotojo sutikimui, iš savo darbo vietų perkeliami prie remonto, statybos, aplinkos tvarkymo ar kitų darbų bendrovėje. Jei darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas (įskaitant ir pirmąjį mėnesį) apmokamas įstatymų numatytu dydžiu.

5.12.Šios kolektyvinės sutarties galiojimo metu, pasibaigus kiekvienam metų pusmečiui, bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu sudaromas socialinių poreikių fondas darbuotojams. Konkretus fondo dydis priklauso nuo bendrovės rezultatų ir nustatomas atsižvelgiant į pasiektą bendrovės EBITDA, įvertinamą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (JAV doleriais), tokia tvarka: nurodyto rodiklio reikšmei esant nuo 0 (nulio) mln. JAV dolerių iki 50 (penkiasdešimt milijonų) mln. JAV dolerių (imtinai), darbuotojams proporcingai nurodyto rodiklio reikšmei skiriamas nuo 0 (nulio) iki 100.000 (vieno šimto tūkstančių) eurų socialinių poreikių fondas. Socialinių poreikių fondas už paskutinį antrąjį kolektyvinės sutarties galiojimo pusmetį bus įtrauktas į kitų metų biudžetą ir galės būti naudojamas per pirmą metų pusmetį, pasibaigus šios kolektyvinės sutarties galiojimui.

5.13.Profesinės sąjungos ir darbdavio atstovai bendru sutarimu priima sprendimą, nuo kada pradėti naudoti socialinio poreikių fondo lėšas, be galimybės jį viršyti šios kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiui bei su galimybe perkelti nepanaudotas lėšas kitam kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiui.

5.14.Darbdavys ir profesinė sąjunga deleguoja po du atstovus į socialinių poreikių fondo komitetą, kuriam pavedama administruoti šio fondo lėšas. Socialinių poreikių fondo komiteto posėdžiai organizuojami darbo metu. Komitetas tik vienbalsiai gali priimti sprendimus dėl socialinių poreikių fondo lėšų panaudojimo šiems tikslams:

5.14.1.Kalėdinėms dovanėlėms ar kalėdiniams renginiams bendrovės darbuotojams;

5.14.2.Kalėdinėms dovanėlėms ar kalėdiniams renginiams bendrovės darbuotojų vaikams;

5.14.3.Bendrovės darbuotojų vaikų vasaros poilsio rėmimui;

5.14.4.Dovanėlėms ar renginiams bendrovės darbuotojų vaikams - pirmaklasiams;

5.14.5.Sportiniams renginiams (turnyrams) bendrovės darbuotojams;

5.14.6.Pagalbai atskiriems bendrovės darbuotojams ligos, nelaimingo atsitikimo ar kitokių nelaimių atvejais.

5.15.Darbdavys ir profesinė sąjunga, gali susitarti ir dėl kitokio socialinio poreikių fondo lėšų panaudojimo nei numatyta 5.14 punkte.

5.16.Darbdavys stengsis siekti nuolaidų taikymo bendrovės darbuotojams degalų ir kitų prekių pirkimui bei paslaugoms degalinėse, prekybos ir paslaugų įmonėse, esančiose vietovėse, kuriose veikia tam tikri bendrovės padaliniai.

5.17.Darbdavys pagal galimybes skiria lėšų darbuotojų sporto, kultūros, korporatyviniams ir panašaus pobūdžio renginiams finansuoti bei suvenyrams įsigyti.

5.18.Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas darbuotojų sveikatos ir geros savijautos atstatymui, darbuotojams, kurie dirba kolektyvinės sutarties 3 priede nurodytose pozicijose, suteikiama 1 (viena) papildoma vidutiniu darbo užmokesčiu apmokama poilsio diena per kalendorinius metus. Ši papildoma poilsio diena suteikiama darbuotojo ir vadovo tarpusavyje suderintą dieną, darbuotojui pateikus prašymą.

5.19.Kartą metuose bendrovė organizuoja pagerbimo šventę darbuotojams, kuriems iki šventės dienos imtinai sukako 25, 30, 35, 40 ar 45 metų darbo stažas ir šventės dieną darbuotojams suteikia papildomą vidutiniu darbo užmokesčiu apmokamą poilsio dieną.

6.ATOSTOGOS

6.2.Bendrovės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kuriems suteikiamos pailgintos atostogos, už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje suteikiamos papildomos atostogos:

6.2.1.už 1-uosius darbo metus bendrovėje - 1 (vienos) darbo dienos trukmės atostogos;

6.2.2.už 2-uosius darbo metus bendrovėje - 2 (dviejų) darbo dienų trukmės atostogos;

6.2.3.už 3-uosius darbo metus bendrovėje - 3 (trijų) darbo dienų trukmės atostogos;

6.2.4.už 4-uosius ir paskesnius darbo metus bendrovėje - 4 (keturių) darbo dienų trukmės atostogos.

6.3.Jei darbuotojas pagal galiojančius teisės aktus turi teisę į ilgesnės nei 4 (keturių) darbo dienų trukmės kasmetines papildomas atostogas už darbo stažą, jiems suteikiamos ilgesnės papildomos atostogos.

6.4.Darbdavys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsniu, suteikia pailgintas atostogas darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, su sąlyga, kad darbuotojai pateikia šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Dokumentai turi būti pateikti personalo direktoriui kartu su prašymu dėl pailgintų atostogų, kuris įvertina pateiktą informaciją, dokumentus ir priima sprendimą bei atitinkamai informuoja darbuotoją bei jo tiesioginį vadovą.

6.5.Kasmetinės atostogos visiems darbuotojams yra suteikiamos darbo dienoms. Darbuotojams, dirbantiems pagal suminį darbo laiko apskaitos režimą, kasmetinės atostogos suteikiamos darbo dienomis pagal 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką - t.y. kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, kasmetinių atostogų suteikimui bei atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimui keturių savaičių trukmės atostogos yra prilyginamos 20 (dvidešimt) darbo dienų.

6.6.Kasmetinės atostogos, darbuotojų pageidavimu, visos iš karto arba dalimis suteikiamos pagal iš anksto sudarytus atostogų grafikus metams, t.y. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Atostogų grafikai yra sudaromi bendrovės padaliniuose kasmet, ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų pradžios, ir pateikiami Personalo skyriui. Atostogų grafikuose turi būti suplanuotos visos darbuotojui už darbo metus priklausančios kasmetinės atostogos. Viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 (dešimt) darbo dienų, atitinkamai darbuotojams, dirbantiems pagal suminį darbo laiko apskaitos režimą - negali būti trumpesnė kaip dvi kalendorinės savaitės. Likusi atostogų dalis darbuotojo ir darbdavio susitarimu suteikiama visa arba gali būti skaidoma darbuotojo nuožiūra darbo dienomis. Metų eigoje, esant būtinumui arba darbuotojo pageidavimui, padalinio vadovo ir darbuotojo susitarimu, atostogų grafikas gali būti keičiamas. Atostogų grafiko pakeitimas raštu suderinamas su darbuotoju. Atostogų grafikus ir jų pakeitimus derina bendrovės padalinio vadovas, jei aukštesnio lygio padalinio vadovas nenustatė kitaip.

6.7.Atostogų grafikai sudaromi ir kasmetinės atostogos darbuotojams suteikiamos atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti saugią bendrovės veiklą, tinkamą jos organizavimą bei darbuotojų pageidavimus, ir leidžiant ne rečiau kaip kartą per 2 (dvejus) metus pasinaudoti bent dalimi kasmetinių atostogų gegužės - rugsėjo mėnesiais, pagal kiekviename padalinyje nustatytą eiliškumą ir tvarką. Sudarant atostogų grafikus, taip pat atsižvelgiama j tai, kiek atostogų dienų darbuotojas turės planuojamai atostogų datai. Jei pageidaujamai datai darbuotojas turi mažiau atostogų dienų negu jam priklauso už darbo metus, jam gali būti suteikta atostogų dalis, neviršijanti tai datai turimo atostogų dienų skaičiaus, arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu suderinamas kitas atostogų laikas.

6.8.Esant galimybei, vadovo sprendimu, darbuotojui kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ir tada, kai jas suteikiant viršijamas tai datai sukauptų atostogų dienų skaičius. Rekomenduojama, kad tokiu atveju viršijamas sukauptų atostogų dienų skaičius būtų ne didesnis nei 5 (penkios) darbo dienos.

6.9.Kasmetinės atostogos suteikiamos vadovaujantis 6.6 punkte nurodyta tvarka. Darbuotojams, dirbantiems pagal suminį darbo laiko apskaitos režimą, kasmetinės atostogos suteikiamos jo prašyme nurodytam laikotarpiui, į kurį turi įeiti bent viena darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką.

6.10.Darbuotojai, kurie turi kasmetinių atostogų likutį didesnį nei priklauso už 1 (vienerius) metus, esant galimybei bei darbdaviui pasiūlius ar sutikus, privalo jį nuolat mažinti.

6.11.Atostoginiai už suteiktas kasmetines atostogas išmokami (i) už kasmetines atostogas iki 4 (keturių) darbo dienų (įskaitytinai) - kartu su atlyginimu, mokamu už tą mėnesį, kurį suteikiamos atostogų dienos, (ii) už ilgesnes, nei 4 (keturių) darbo dienų kasmetines atostogas - artimiausią po atostogų įforminimo bendrovėje nustatyta tvarka dieną, kurią bendrovėje vykdomas atostoginių mokėjimas. Darbuotojo atskiru prašymu atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Toks darbuotojo prašymas paprastai yra neterminuotas, nebent darbuotojas jame nurodytų kitą prašymo galiojimo datą.

6.12.Kai reikia apskaičiuoti atostoginius ir dar nėra žinomas paskutinio mėnesio darbo užmokestis, kuris turi būti įtraukiamas į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 2 (dviejų) paskutinių mėnesių darbo užmokesčių prieš atostogas, o apskaičiavus paskutinio mėnesio darbo užmokestį, atostoginiai perskaičiuojami, įtraukiant šį mėnesį į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.

6.13.Kai darbuotojui per laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, buvo nustatyta skirtinga darbo laiko trukmė, vidutinis vienos darbo valandos užmokestis proporcingai perskaičiuojamas, atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės santykį su bendrovės darbo laiko trukme, per 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių iki atostogų pradžios.

atostogas kasmetinių atostogų metu, darbuotojui, jo prašymu, suteikiamos tikslinės atostogos, o likusi kasmetinių atostogų dalis suteikiama šalių susitarimu.

6.15.Nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių suteikiamos, atsižvelgiant i darbuotojo ir bendrovės interesus, galimybę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, esant motyvuotam darbuotojo prašymui raštu. Dėl šiame punkte nurodytų priežasčių per kalendorinius metus paprastai gali būti suteikiama iki 10 (dešimt) darbo dienų nemokamų atostogų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato ilgesnės trukmės nemokamas atostogas. Darbuotojui, jo prašymu, gali būti suteiktos ir ilgesnės trukmės nemokamos atostogos, kai tai pagrįstai reikalinga.

7.SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ

Profesinių sąjungų veikla

7.1.Darbdavys įstatymų nustatyta tvarka gali remti bendrovėje veikiančią profesinę sąjungą. Tuo atveju, jei kolektyvinė sutartis taikoma visiems bendrovės darbuotojams, darbdavys kiekvienais kalendoriniais metais moka profesinei sąjungai 40.000 (keturiasdešimt tūkstančių) eurų dydžio metinį kolektyvinės sutarties administravimo mokestį. Jokie kitokie mokesčiai, susiję su kolektyvinės sutarties administravimu ir/ar palaikymu, bendrovės ir/ar bendrovės darbuotojų nėra mokami profesinei sąjungai. Administravimo mokestį profesinei sąjungai bendrovė moka vienodomis dalimis kas ketvirtį, iki kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos pervesdama į profesinės sąjungos nurodytą banko sąskaitą. Darbdavys ir profesinė sąjunga gali sudaryti ir kitas sutartis ar susitarimus (pvz.: panaudos sutartis dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis ir kitu turtu, ir pan.).

7.2.Darbdavys kiekvienais kalendoriniais metais profesinei sąjungai skiria 30.000 (trisdešimt tūkstančių) eurų savišvietos tikslams, pervedant nurodytą sumą 7.1. punkte nustatyta tvarka.

7.4.Visi bendrovės darbuotojai, įskaitant administracijos pareigūnus, turi teisę būti profesinės sąjungos nariais. Narystė profesinėje sąjungoje ir darbuotojo dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje negali turėti įtakos darbdavio sprendimams, susijusioms su šio darbuotojo darbo santykiais.

7.5.Bendrovės administracijos pareigūnai, atstovaujantys darbdavio interesams, tuo pačiu laikotarpiu negali būti darbuotojų atstovais. Profesinė sąjunga įsipareigoja gerbti bendrovės interesus bei tikslus, vadovautis socialinės partnerystės principais, teisingai naudotis įstatymais suteikiamomis teisėmis ir veikti sąžiningai, diegti savo nariams šeimininkišką požiūrį į bendrovę, skatinti kelti kvalifikaciją ir darbo kultūrą.

7.6.Profesinė sąjunga pateikia darbdaviui (bendrovės Personalo skyriui) ir, esant pasikeitimams, patikslina bendrovės darbuotojų - darbuotojus atstovaujamojo organo narių - sąrašus, vadovaujantis teisinių aktų reikalavimais.

7.7.Bendrovės darbuotojams - kolektyvinės sutarties derybų grupės nariams - dalyvavimas grupės darbe - apmokamas jų vidutiniu darbo užmokesčiu.

7.8.Bendrovė profesinės sąjungos narių dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje laiką (taikant suminę darbo laiko apskaitą, šis laikas į darbuotojo darbo laiką neįskaitomas) apskaito ir apmoka darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu tokiais atvejais:

a)Bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos komitetų nariams, sudarant galimybę dalyvauti darbo laiku, bet ne daugiau kaip 30 (trisdešimt) valandų per kalendorinius metus;

b)Bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos tarybos nariams 80 (aštuoniasdešimt) valandų per kalendorinius metus iš viso, iš kurių, dirbantiems pamaininį darbą, ne daugiau kaip 36 (trisdešimt šešias) valandas per kalendorinius metus - poilsio laiku, nepažeidžiant darbuotojo minimalaus poilsio laiko režimo;

c)kitiems profesinių sąjungų nariams, sudarant galimybę dalyvauti darbo laiku, bet ne daugiau kaip 12 (dvylika) valandų per kalendorinius metus.

Apie numatomą renginį ir jo trukmę profesinė sąjunga iš anksto informuoja bendrovės Personalo sk. paskirtą atsakingą darbuotoją ir atitinkamų bendrovės padalinių vadovus bei suderina galimybes darbuotojams dalyvauti tokiuose renginiuose.

7.9.Bendrovės darbuotojai - profesinės sąjungos nariai - profesinės sąjungos pirmininko teikimu, atleidžiami nuo darbo su profesinių sąjungų veikla susijusio mokymosi ir/ar patirties apsikeitimo su kitomis profesinėmis sąjungomis laikotarpiu, paliekant darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį. Apmokamo laikotarpio trukmę pagal mokymosi ar patirties apsikeitimo pobūdį nustato profesinės sąjungos tarybos pirmininkas ir bendrovės personalo direktorius bendru sutarimu, neviršijant bendro metinio visiems profesinės sąjungos nariams 120 (šimto dvidešimties) dienų limito, nustatomo šiems tikslams.

Informavimas ir konsultavimas

7.10.Informavimas ir konsultavimasis su darbuotojais ir profesine sąjunga yra vykdomas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, užtikrinant darbuotojų ir profesinės sąjungos teisę būti informuojamais ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviu ir jo atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.

7.11.Darbdavys pripažįsta profesinės sąjungos teisę į konsultacijas, ir abi šalys supranta tai kaip pasikeitimą nuomonėmis, viena kitos nuomonių paisymą ir dialogo su darbdaviu užmezgimo inicijavimą bei plėtojimą.

7.12.Vykstant konsultacijoms, iki atitinkamų sprendimų priėmimo arba jų rezultatų įteisinimo šalių pasirašytu protokolu, abi šalys laikysis sąžiningumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, susilaikys nuo viešo nuomonės reiškimo dėl konsultacijų eigos ir viešai nedeklaruos savo nuostatų bei tikslų, išskyrus atvejus, kai profesinei sąjungai būtina vykdyti tarybos informavimo pareigą, apie tokius atvejus informuojant darbdavį.

7.13.Informaciją, kuri yra konfidenciali, profesinė sąjunga naudos išimtinai tik pagal iš anksto nurodytą paskirtį ir įsipareigoja jos neatskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Darbdavys gali motyvuotai atsisakyti teikti informaciją, kuri yra bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis ar kita bendrovės konfidencialios informacijos sąraše nurodyta informacija, jei tokia informacija dėl savo pobūdžio galėtų pakenkti bendrovei ir (ar) jos veiklai.

7.14.Profesinė sąjunga įsipareigoja objektyviai vertinti darbdavio pateiktą informaciją ir bendrovės verslo sprendimų motyvus, netrukdyti darbdaviui vykdyti teisėtus ir motyvuotus veiksmus. Darbdavys įsipareigoja gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti įstatymų, kolektyvinės sutarties apibrėžtose ribose.

7.15.Darbdavys pripažįsta profesinės sąjungos teisę įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas, kitus masinius renginius, skelbti streikus, tačiau šalys, siekdamos konstruktyvių diskusijų, susitaria, kad profesinė sąjunga nuo šių veiksmų susilaikys konsultacijų su darbdaviu laikotarpiu - iki jų rezultatų įforminimo bendru protokolu, ir šiuo laikotarpiu nesiims viešų kampanijų ar kitokių veiksmų, kuriais būtų viešai deklaruojami ketinimai teikti susijusius skundus, rengti piketus, mitingus, demonstracijas, kitokius masinius renginius ar skelbti streiką, išskyrus atvejus, kai klausimai, dėl kurių protestuojama, buvo pateikti darbdaviui ir darbdavys atsisakė dėl jų diskutuoti.

7.16.Prieš pradedant konsultacijas bet kokiais klausimais, galinčiais turėti įtakos kolektyvinės sutarties pakeitimui ar papildymui, jas inicijuojanti šalis turi raštu pateikti pageidavimą tokias konsultacijas pradėti. Konsultacijos vyks dalyvaujant vienodam abiejų šalių atstovų skaičiui. Tik abiem šalims konsultacijų metu sutarus dėl kolektyvinių derybų eigos, šalys skelbia apie derybas dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo ir jas pradeda.

Tuo tarpu kolektyvinės derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo inicijuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis.

7.17.Šalys konstatuoja, kad konsultacijų rezultatus įteisinus abiejų šalių atstovų pasirašytais protokolais, nepriklausomai nuo to, ar konsultacijų baigtis priimtina abiems šalims, atsisakymas kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu derėtis dėl bet kokio (-ių) klausimo (- ų), aptarto (-ų) kolektyvinėje sutartyje, nelaikomas kolektyvinės sutarties pažeidimu, tačiau tai neužkerta profesinei sąjungai kelio gerbiant darbdavio interesus siekti įrodyti keliamo klausimo pagrįstumą ir/ar tikslingumą.

Kolektyvinės derybos

7.18.Abi šalys pripažįsta, kad kolektyvinė sutartis yra privaloma abiem šalims visą jos galiojimo laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai: 1) nustatoma, jog sutartis prieštarauja įstatymams, arba 2) po konsultacijų ir tik abiem šalims susitarus dėl derybų, šalys pasirengia skelbti apie derybas ir jas pradėti

7.19.Be to, kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu nei vienai iš šalių nėra privaloma derėtis dėl bet kokių klausimų, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su ankstesnio punkto 1 arba 2 papunkčiuose nurodytomis išlygomis.

7.20.Kolektyvinėje sutartyje ar įstatymuose numatytais atvejais profesinė sąjunga vykdo ir kitus veiksmus, neprieštaraujančius įstatymų ar kolektyvinės sutarties nuostatoms, kuriais ginami bendrovės darbuotojų interesai, įskaitant kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolę bei turi teisę ginčyti tai, kaip darbdavys taiko kolektyvinę sutartį.

7.21.Profesinė sąjunga ir darbdavys, diskutuodami dėl atskirų darbuotojų (ar profesinės sąjungos narių) papildomų interesų patenkinimo, vadovausis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kolektyvine sutartimi ir socialinės partnerystės principais. Darbdavys pripažįsta profesinės sąjungos teisę teikti papildomus pasiūlymus dėl galiojančios kolektyvinės sutarties pakeitimų / papildymų. Profesinė sąjunga pripažįsta darbdavio teisę neprisiimti papildomų įsipareigojimų.

7.22.Abi šalys pripažįsta, kad civilizuotos elgsenos normų laikymasis visuose veiksmuose yra gyvybiškai svarbus užtikrinant gerus tarpusavio santykius, todėl įsipareigoja tiek kolektyvinės sutarties galiojimo metu, tiek derantis dėl kolektyvinės sutarties, neįžeidinėti ir nežeminti tiek viena kitos kaip organizacijos, tiek šalis atstovaujančių asmenų bei neskleisti nepatikrintos ir tikrovės neatitinkančios informacijos.

7.23.Darbdavys ir profesinė sąjunga, siekdami konstruktyvių diskusijų, susitaria, kad profesinės sąjungos kolektyvinių derybų su darbdaviu laikotarpiu (iki jų rezultatų įforminimo bendru protokolu) susilaikys nuo bet kokių viešų kampanijų (demonstracijų, mitingų, piketų, streikų) organizavimo, taip pat ketinimų tokias kampanijas organizuoti viešo deklaravimo, išskyrus atvejus, kai darbdavys atsisakė derėtis. Šalys įsipareigoja derėtis sąžiningai.

7.24.Kartą per ketvirtį bendrovės padalinių (pagal su atitinkama profesine sąjunga suderintą sąrašą) vadovai darbuotojų atstovų prašymu privalo organizuoti informacinius susitikimus su pavaldžiame padalinyje veikiančiais profesinės sąjungos atstovais (pagal pateiktą profesinės sąjungos atstovų sąrašą), kurių metu aptariami darbo organizavimo, apmokėjimo, saugos ir sveikatos darbe, kiti aktualūs klausimai. Tokie susitikimai paprastai organizuojami paskutinę kiekvieno kalendorinio ketvirčio savaitę.

8.BENDROVĖS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Bendrosios nuostatos

8.1.Kolektyvinėje sutartyje nustatytų bendrovės darbo tvarkos taisyklių yra privaloma laikytis visiems bendrovės darbuotojams. Už šių taisyklių nesilaikymą įstatymų numatyta tvarka taikoma atitinkama atsakomybė.

8.2.Vadovaujantis šioje kolektyvinėje sutartyje nustatytomis bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis bendrovės padaliniuose parengti dokumentai, nustatantys darbo tvarką, negali joms prieštarauti, taip pat turi būti suderinti su darbuotojų atstovaujamojo organo atstovu tame padalinyje.

Leidimų režimas bendrovės teritorijoje

8.3.Leidimų režimu nustatomi patekimo j bendrovės režiminius objektus (teritorijas) ir išvykimo iš jų, taip pat buvimo juose elgesio reikalavimai bei kontrolės tvarka, pasireiškianti bendrovės darbuotojų bei kitų asmenų pažymėjimų, leidimų ar kitų dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ar kitą reikalaujamą informaciją, ir su savimi turimų daiktų, transporto priemonėse gabenamų/esančių krovinių bei su jais susijusių dokumentų patikrinimu, taip pat materialinių vertybių (i) įvežimo / įnešimo į bendrovės teritorijas, (ii) išvežimo / išnešimo iš jų tvarką. Leidimų režimą bendrovėje reglamentuoja bendrovės leidimų režimo taisyklės.

8.4.Dienomis dirbantiems darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė ir kiekvieną darbo dieną suteikiama 30 minučių trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Darbuotojai dirba pagal darbdavio sudarytą ir su profesine sąjunga suderintą kasmetinę darbo laiko normą: i) esant penkių darbo dienų, 40 valandų darbo savaitei, mėnesinės, metinės darbo valandos nustatomos vadovaujantis atitinkamų metų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, ii) esant penkių darbo dienų, 36 valandų darbo savaitei, mėnesines bei metines darbo valandas bendru sutarimu nustato darbdavys ir profesinė sąjunga.

8.5.Darbdavys ir profesinė sąjunga sutaria, kad pamaininį darbą dirbantys darbuotojai dirba pagal suminės darbo laiko apskaitos darbo grafikus.

8.7.Viršvalandžiai, taikant suminę darbo laiko apskaitą, apskaičiuojami ir kompensuojami apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Darbuotojams nedarbingumo, atostogų laikotarpiai ir papildomas poilsio laikas auginantiems vaikus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 str.), nėra įtraukiamas j suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

8.8.Jei suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių darbuotojas dirbo mažiau valandų nei nustatyta darbo laiko norma, už faktiškai dirbto ir nustatyto darbo laiko normos skirtumą yra apmokama įstatymų nustatyta tvarka.

8.9.Darbdavys ir profesinės sąjunga sutaria, kad pamaininį darbą dirbantys darbuotojai dirba pagal trijų (kalendorinio ketvirčio) mėnesių suminės darbo laiko apskaitos darbo grafikus. Darbo grafikus parengia atitinkamų padalinių vadovai ir, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki jų taikymo, viešai paskelbia atitinkamų padalinių skelbimų lentose arba kitais būdais informuoja darbuotojus (patalpina visiems padalinio darbuotojams prieinamose kompiuterinėse laikmenose, informuoja elektroniniu paštu ir pan.)

Darbo organizavimas

8.10.Nepertraukiamai veikiančiuose padaliniuose nustatoma 12 (dvylikos) vai. pamainos trukmė, išskyrus atvejus, kai tokia pamainos trukmė yra draudžiama norminiais teisės aktais. Darbdavys gali pakeisti 12 (dvylikos) vai. pamainos trukmę į trumpesnę, kai tai yra būtina dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar technologinio saugumo užtikrinimo. Prieš priimdamas sprendimą 12 (dvylikos) vai. trukmės pamainą pakeisti į kitokią, darbdavys privalo organizuoti konsultacijas su profesine sąjunga ir, jei profesinė sąjunga to pageidauja, šis klausimas papildomai yra svarstomas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitete.

8.11.Siekiant tinkamai organizuoti pamaininj darbą ir užtikrinti reikiamą darbuotojų skaičių kiekvienoje pamainoje, pamainomis dirbantiems darbuotojams, esant būtinumui, vadovo potvarkiu darbo grafikas (pamaina) gali būti pakeistas. Darbuotojui keisti darbo grafiką (pamainą) per mėnesį leidžiama ne dažniau kaip 3 (tris) kartus. Šis apribojimas netaikomas, kai darbuotojas pats sutinka, kad darbo grafikas (pamaina) būtų keičiamas dažniau kaip 3 (tris) kartus per mėnesį. Vadovai, prieš priimdami sprendimą dėl darbuotojo darbo grafiko (pamainos) keitimo, turi išklausyti darbuotojo nuomonę ir, esant galimybei, į ją atsižvelgti. Jeigu darbuotojas yra įspėtas apie darbo grafiko (pamainos) keitimą bendrovės iniciatyva :

8.11.1.prieš mažiau nei 48 (keturiasdešimt aštuonias) vai., bet daugiau nei prieš 6 (šešias) vai. (pusė pamainos), tokiu atveju už pirmą pamainą, dirbtą pagal pakeistą darbo grafiką, mokama dvigubai (kaip už darbą poilsio dieną);

8.11.2.prieš mažiau nei 6 (šešias) vai. (pusę pamainos), tokiu atveju už pirmą pamainą, dirbtą pagal pakeistą darbo grafiką, mokamas 2,5 (du su pusę) karto padidintas darbo užmokestis;

8.11.3.prieš mažiau nei 48 (keturiasdešimt aštuonias) vai., kai pakeistu darbo grafiku pradedama dirbti valstybinių švenčių dieną, už pirmą pamainą, dirbtą pagal pakeistą darbo grafiką, mokama trigubai;

8.11.4.šalys susitaria, kad 8.11 punkte nurodytas mažesnis nei 48 (keturiasdešimt aštuonių) vai. įspėjimo apie darbo grafiko (pamainos) keitimą terminas taikomas nepriklausomai nuo to, ar konkretus darbuotojas prieš darbo grafiko keitimą dirbo ar ilsėjosi. Keisti darbo grafiką (pamainą) likus mažiau kaip pusei pamainos trukmės iki darbo pradžios galima tik esant darbuotojo sutikimui.

8.12.Darbuotojai suminio darbo laiko apskaitos laikotarpiu gali susikeisti pamainomis dėl asmeninių priežasčių, jei tam neprieštarauja vadovas ir dėl to nėra pažeidžiami įstatymu nustatyti privalomos poilsio trukmės reikalavimai. Toks susikeitimas pamainomis pripažįstamas teisėtu, jei jis yra vadovo raštiškai įformintas ir darbuotojai supažindinti pasirašytinai.

8.13.Bendrovės darbuotojai, dirbantys pamainomis, privalo prieš 3 dienas (72 valandas) pateikti savo tiesioginiam vadovui suderinti rašytinį prašymą dėl neatvykimo į darbą šiais atvejais:

8.13.1.administracijos leidimu dėl svarbių asmeninių priežasčių;

8.13.2.nemokamų atostogų suteikimo;

8.13.3.kitais panašiais atvejais, kai reikalingas vadovo sutikimas ar suderinimas.

8.14.Vadovas, gavęs darbuotojo prašymą dėl neatvykimo j darbą, turi jam atsakyti apie savo sprendimą ne vėliau kaip likus dienai (24 valandoms) iki darbuotojo prašyme nurodytos neatvykimo pradžios.

8.15.Darbuotojai nedelsiant privalo informuoti vadovą apie neatvykimą j darbą dėl laikino nedarbingumo.

8.16.Bendrovės vadovai (padalinių vadovai), kurių sąrašas yra nurodytas kolektyvinės sutarties 4 priede, yra laikomi administracijos pareigūnais. Administracijos pareigūnų darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu.

8.18.Padalinio vadovas yra atsakingas už darbo laiko apskaitą ir jos teisingumą. Darbuotojas atsako už teisingos informacijos pateikimą laiku darbo laiko apskaitos dokumentams užpildyti.

8.19.Atsižvelgiant į bendrovės gamybinių procesų ir jų priežiūros specifiką, esant darbuotojo raštiškam sutikimui, be įstatymų numatytų atvejų, viršvalandiniai darbai leidžiami šiais atvejais:

8.19.1.pasiruošimo bendrovės technologinių įrenginių stabdymui laikotarpiu;

8.19.2.technologinių įrenginių paleidimo ir stabdymo metu;

8.19.3.technologinių įrenginių planinio remonto metu;

8.19.4.neplaninių remontų atvejais;

8.19.5.magistralinių ir technologinių vamzdynų remonto metu;

8.19.6.diegiant svarbius projektus, turinčius didelę įtaką bendrovės veiklos rezultatams;

8.19.7.laikinai nesančių darbuotojų pavadavimui;

8.19.8.esant neatidėliotinam poreikiui padalinyje.

8.20.Viršvalandinių darbų trukmė neturi viršyti 200 (dviejų šimtų) valandų per metus.

Poilsio laikas

Pertrauka pavalgyti ir pailsėti

8.21.Ši pertrauka paprastai suteikiama ne vėliau kaip po 4 (keturių) darbo valandų. Pertraukos metu galima palikti darbo vietą. Pertrauka pavalgyti ir pailsėti į darbo laiką neįskaitoma.

8.22.Darbuotojams, kuriems nėra galimybės suteikti pertrauką pailsėti ir pavalgyti, suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu tam įrengtose vietose, ir šis laikas yra įskaitomas į darbo laiką (Kolektyvinės sutarties 5 priedas).

Papildomos ir specialiosios pertraukos

8.23.Darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje ištirti veiksniai atitinka norminiais teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus, ir neturintiems kitų, norminiais aktais reglamentuotų papildomų ar specialiųjų pertraukų, kas 2 (dvi) valandas suteikiama 5 (penkių) minučių trukmės papildoma pertraukėlė poilsiui. Specialiosios pertraukos suteikiamos kolektyvinės sutarties 6 priede nustatyta tvarka.

8.24.Bendrovės darbuotojų mokymas gali būti:

8.24.1.privalomas pagal teisės aktus bei nustatytas vidaus taisykles;

8.24.2.orientuotas į profesinį ir asmeninį tobulėjimą.

8.26.Technologinio proceso priežiūrą ir valdymą atliekantiems darbuotojams nustatomas maksimalus teorinių žinių mokymosi ir praktinių įgūdžių įsisavinimo laikotarpis, nurodytas kolektyvinės sutarties 7 priede, per kurį darbuotojai privalo išmokti viso įrenginio/baro/grupės technologinio proceso priežiūrą ir valdymą. Darbuotojui laiku nejgijus reikiamos kvalifikacijos, su juo darbdavio iniciatyva šiuo pagrindu gali būti nutraukta darbo sutartis.

8.27.Kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, pasikeitus technologinio proceso priežiūrą ir valdymą atliekančių darbuotojų darbo funkcijoms, maksimalus teorinių žinių mokymosi ir praktinių įgūdžių įsisavinimo laikotarpis gamybos direktoriaus sprendimu gali būti koreguojamas.

8.28.Darbo vietoje įdiegus naują techniką (įrangą) ar technologiją, darbuotojui savarankiškai leidžiama dirbti tik užbaigus atitinkamą mokymą ir atlikus žinių patikrinimą.

8.29.Neeilinis kvalifikacinių žinių patikrinimas bendrovės personalo direktoriaus įsakymu vykdomas atskiriems darbuotojams ar darbuotojų grupėms, jei objektyviai nustatoma, kad darbuotojai nesugeba atlikti visų pareigų (darbų) ar dėl technologijos bei gamybos procesų pokyčių siekiant nustatyti darbuotojų žinių lygį bei, atitinkamai, mokymo poreikį.

8.30.Darbdavys rengia darbuotojų tobulinimosi programas, atsižvelgdamas į darbuotojo ir atitinkamo vadovo tarpusavyje suderintą poreikį.

Darbuotojų pareigos

8.31.Darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, tinkamai elgtis, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti darbo funkcijas, teisėtus vadovų nurodymus, griežtai laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, tausoti bendrovės turtą.

8.32.Darbuotojai, kurių darbinių funkcijų vykdymas susijęs su asmens duomenų tvarkymu, privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus atitinkančią asmens duomenų apsaugą.

Darbdavio pareigos

8.33.Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo santykius, įskaitant darbuotojų saugą ir sveikatą, reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais.

Darbo pareigų pažeidimai

8.35.Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas ir tinkamą darbo tvarką sutariama, jog darbdavys ir profesinė sąjunga netoleruoja darbuotojų elgesio ir / ar veiksmų ir/ar neveikimo, kuriais pažeidžiamos darbo pareigos, ir kurie kelia grėsmę paties darbuotojo, kitų darbuotojų ar kitų asmenų sveikatai, bendrovės ar kitų asmenų turto saugumui.

8.36.Darbdavys reaguoja į darbuotojo darbo pareigų pažeidimus, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų, taip pat vidaus teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8.37.Darbo pareigų pažeidimai, kurie pripažįstami šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais už kuriuos darbdavys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka nutraukti darbo sutartį pateikiami kolektyvinės sutarties 8 priede. Priede pateiktų šiurkščių pažeidimų sąrašas laikomas baigtiniu.

8.38.Jeigu darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, pagal požymius atitinkantį Kolektyvinės sutarties 8 priede numatytų pažeidimų sudėtį, prieš priimant atitinkamą sprendimą, darbuotojo tiesioginis vadovas surenka visus galimus rašytinius ir daiktinius tokio pažeidimo įrodymus ir raštu pareikalauja, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo pareigų pažeidimo. Darbdavys priima sprendimą, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų, taip pat vidaus teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba be svarbių priežasčių nepateikia pasiaiškinimo raštu per tam skirtą laiką, Darbdavys priima atitinkamą sprendimą ir be pasiaiškinimo. Jeigu darbuotojas atsisako priimti darbdavio reikalavimą pasiaiškinti, darbdavys tai užfiksuoja raštu, dalyvaujant dviem kviestiniams asmenims. Visą su darbo pareigų pažeidimu susijusią medžiagą bei informaciją darbo pareigų pažeidimą padariusio darbuotojo tiesioginis vadovas perduoda Personalo direktoriui, kuris įvertina situaciją bei teisės aktų nustatyta tvarka priima atitinkamą sprendimą vadovaujantis

Darbo kodekso nuostatomis. Su priimtu darbdavio sprendimu darbuotojas supažindinamas raštu. Personalo direktorius turi teisę už atitinkamą darbo pareigų pažeidimą priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su darbuotoju ir be atitinkamo darbuotojo tiesioginio vadovo teikimo.

8.39.Tais atvejais, kai darbdaviui reikalingas laikas darbo pareigų pažeidimo, pagal požymius atitinkantį Kolektyvinės sutarties 8 priede numatytų pažeidimų sudėtį, aplinkybių išsiaiškinimui, o darbuotojo (pažeidėjo) buvimas darbo vietoje negalimas dėl saugumo ar kitų sumetimų, darbdavys gali laikinai nušalinti nuo darbo ir sustabdyti tokio darbuotojo įgaliojimus. Toks nušalinimas gali tęstis ne ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, neskaitant nedarbingumo, atostogų ar kitokio darbuotojo nebuvimo darbe laikotarpių, tokiu laikotarpiu darbuotojui mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Visos kitos teisės ir pareigos tokio nušalinimo metu, išskyrus įėjimą j bendrovės teritoriją, išlieka.

8.40.Siekiant išvengti neblaivių, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų darbuotojų atvykimo į darbą ir / ar jų buvimo darbe, darbuotojams, abejojantiems savo blaivumu, leidžiama 1 (vieną) kartą per paskutinius 12 (dvylika) mėnesių neatvykti į darbą, tačiau ne vėliau kaip likus 1 (vienai) valandai iki darbo pradžios apie tai bet kokia forma (išskyrus atvykimą j bendrovės teritoriją) pranešus tiesioginiam arba aukštesniam vadovui, prieš patenkant į bendrovės režiminius objektus.

9.1.Darbdavys įstatymų nustatyta tvarka užtikrina bendrovės darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas, diegia pažangias vadybos sistemas.

9.3.Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai dalyvauja įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones bendrovėje. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai vykdyti bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatais reglamentuotas funkcijas. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai profesinės sąjungos pavedimu dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus darbe.

9.5.Privalomam periodiniam sveikatos patikrinimui skiriama 1 (viena) darbo diena (pamaina), o darbuotojų, kuriems pareiginiuose nuostatuose numatytas motorinių transporto priemonių vairavimas, sveikatos pasitikrinimui skiriamos 2 (dvi) darbo dienos (pamainos) ir už jas yra apmokama įstatymų numatyta tvarka.

9.6.Bendrovės darbuotojui po nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, išlikus anatominiams defektams, kurių pašalinimui reikalingos rekonstrukcinės plastinės operacijos, bendrovė pagal galimybę apmoka tokių plastinių operacijų išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 6.000 (šešių tūkstančių) eurų.

9.7.Bendrovė savo lėšomis atlieka bendrovės darbuotojų profilaktinius skiepijimus nuo gripo ir erkinio encefalito, naftos perdirbimo produktų gamykloje teikia būtinąją skubią ir/ar ambulatorinę medicininę pagalbą skubiosios pagalbos kabinete ar teikia skubios pagalbos iškvietimus gamyklos teritorijoje, organizuoja ir apmoka privalomąjį periodinį sveikatos patikrinimą.

9.8.Siekiant skatinti darbuotojus laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų, gali būti steigiami prizai ir (ar) apdovanojimai už geriausių rezultatų pasiekimą. 

10.VISIŠKAS ŽALOS ATLYGINIMAS

10.1.Darbuotojas, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su piniginių ir/ar materialinių vertybių priėmimu, saugojimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, privalo atlyginti visą padarytą žalą bendrovei, atsiradusią dėl jo darbo pareigų pažeidimo, įskaitant, bet neapsiribojant, perduotų piniginių ir/ar materialinių vertybių neišsaugojimo, netekimo, praradimo arba leidimo pasinaudoti kitiems asmenims. Piniginės ir/ar materialinės vertybės perduodamos pasirašant atitinkamus dokumentus (priėmimo-perdavimo aktus), iš kurių galima spręsti, jog piniginės ir/ar materialinės vertybės perduotos darbuotojui, arba be dokumentų pasirašymo, jei atitinkamos materialinės vertybės saugojimas, priėmimas, išdavimas, pardavimas, pirkimas, gabenimas aiškiai reikalingas darbo funkcijoms atilikti ir/ar tai reglamentuota atitinkamos pareigybės pareiginiuose nuostatuose.

AKCINĖS BENDROVĖS „ORLEN LIETUVA“

AKCINĖS BENDROVĖS „ORLEN LIETUVA“

POZICIJŲ SĄRAŠAS, KURIOSE DIRBANTIEMS DARBUOTOJAMS SUTEIKIAMA

VIENA PAPILDOMA POILSIO DIENA

ADMINISTRACIJOS PAREIGŪNŲ SĄRAŠAS

Pastabos:

1.Šiame sąraše pateikiamos bendrosios administracijos pareigūnams priskiriamų vadovų pareigybės, nedetalizuojant jų pagal konkrečias veiklos sritis.

2.Pakeitus sąraše nurodytos pareigybės pavadinimą ar įvedus naują pareigybę, pagal lygmenį atitinkančią sąraše nurodytoms, tokia pakeista ar atitinkama nauja pareigybė laikoma įtraukta į šį sąrašą. 

AKCINĖS BENDROVĖS „ORLEN LIETUVA“ DARBŲ (PROFESIJŲ), KUR DĖL DARBO SĄLYGŲ NEGALIMA PALIKTI DARBO

VIETOS IR SUTEIKIAMA GALIMYBĖ PAVALGYTI DARBO METU, SĄRAŠAS

AKCINĖJE BENDROVĖJE „ORLEN LIETUVA“

TAIKOMOS SPECIALIOS PERTRAUKOS, ĮSKAITOMOS Į DARBO LAIKĄ

Pastabos:

1. Laikas, būtinas darbuotojų asmeniniams (fiziologiniams) poreikiams, neįskaitomas į papildomų / specialių pertraukų laiką.

2.Įvertinus darbuotojų rizikos veiksnius ar darbo pobūdį, kiekvieno atitinkamo padalinio vadovas parengia darbų (pareigybių), kuriuos dirbant nustatomos specialios pertraukos, sąrašą, nurodant specialių pertraukų skaičių, trukmę ir jų suteikimo tvarką bei poilsio vietą. Šis sąrašas suderinamas su darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai tame padalinyje ir paskelbiamas viešai. Atsiradus naujiems profesinės rizikos veiksniams arba jų nebesant, sąrašas keičiamas ta pačia tvarka kaip ir sudaromas.

3.Specialios pertraukos gali būti nesuteikiamos tik ypatingais atvejais (įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, stichinei nelaimei, avarijai ar pan.). Esant gamybiniam būtinumui, įvertinus darbų pobūdį, jų suteikimo laikas atskirais atvejais gali būti pakoreguotas.

4.Darbuotojų ir procesų saugos kontrolės skyriaus specialistai teikia rekomendacijas padalinių vadovams dėl specialių pertraukų taikymo.

AKCINĖS BENDROVĖS „ORLEN LIETUVA“

TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ PRIEŽIŪRĄ IR VALDYMĄ VYKDANČIŲ DARBUOTOJŲ

MAKSIMALUS TEORINIŲ ŽINIŲ MOKYMOSI IR PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ ĮSISAVINIMO

LAIKOTARPIS

AKCINĖS BENDROVĖS „ORLEN LIETUVA“

PAŽEIDIMAI, KURIAIS DARBUOTOJAS ŠIURKŠČIAI PAŽEIDŽIA DARBO PAREIGAS