VŠĮ ROKIŠKIO PSICHIATRIJOS LIGONINĖS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Rokiškis

BENDROJI DALIS

Siekiant gerinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (toliau - RPL) dirbančių darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, darbo organizavimą grįsti šiuolaikiniais darbuotojų motyvavimo principais, didinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti socialinę partnerystę VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė atstovaujama direktoriaus Algimanto Liausėdo, ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujama Jolantos Navickienės, kartu toliau vadinamos Šalimis, o kiekviena atskirai - Šalimi, sudaro kolektyvinę sutartį (toliau tekste - Kolektyvinė sutartis).

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.Šios Kolektyvinės sutarties tikslas - sudaryti sąlygas darniai RPL veiklai, garantuoti šioje įstaigose dirbančių darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines sąlygas, užtikrinančias geresnę darbuotojų padėtį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

1.2.Gerinant RPL darbuotojų darbo sąlygas, siekiama prisidėti ir prie sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, šalies ekonominę raidą ir finansines galimybes.

1.3.Šalys sutaria, kad įgyvendindamos sveikatos priežiūros strategijos tikslus ir siekdamos geresnių RPL įstaigų darbuotojų darbo sąlygų, telks sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų bendruomenę sveikatos priežiūros pažangos vystymui ir plėtrai.

1.4.Kolektyvinė sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Tarptautinėmis sutartimis, Darbo kodeksu (toliau - DK) ir kitais teisės aktais.

1.5.Profesinė sąjunga, įsigaliojus šiai Kolektyvinei sutarčiai, informaciją apie ją ir jos tekstą išplatina savo organizacijos nariams.

1.7.Kolektyvinė sutartis taikoma šią kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos nariams.

1.8.Šalys įsipareigoj a:

1.8.1.užtikrinti, kad RPL būtų vykdoma ši Kolektyvinė sutartis ir kontroliuojamas jos vykdymas;

1.8.2.kalendoriniams metams pasibaigus, bendrame Kolektyvinės sutarties Šalių atstovų posėdyje apibendrinti kaip buvo vykdomi Kolektyvinės sutarties įsipareigojimai;

1.8.3.teikti viena kitai reikalingą informaciją apie Kolektyvinės sutarties vykdymą;

1.8.4.bendradarbiauti, laiku keistis reikalinga informacija, vertinti šalių pasiūlymus, laikantis lygiateisiškumo, sąžiningumo ir tarpusavio pagarbos prįncįpu

1.9.Kolektyvinėje sutartyje vartojamos sąvokos:

1.9.1.Konsultavimas - tai pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp profesinės sąjungos ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas.

1.9.2.Informavimas - informacijos (duomenų) perdavimas profesiniai sąjungai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme.

1.9.3.Darbdavy s - suprantamas taip, kaip tai apibrėžta DK (toliau - Įstaiga).

1.9.4.Darbuotojas - fizinis asmuo, pagal darbo sutartį dirbantis Įstaigoje, kuris yra profesinės sąjungos, kuri yra pasirašiusi šią sutartį, narys.

1.9.5.Profesinė sąjunga - Kolektyvinę sutartį pasirašiusi profesinė sąjunga.

II.DARBO SUTARČIŲ SUDARYMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS

2.1.Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo taisykles reglamentuoja DK, ši Kolektyvinė sutartis ir kiti teisės aktai. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai. Jeigu Lietuvos Respublikos specialieji teisės aktai numato viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir darbo santykių nutraukimo tvarką, tai tokiais atvejais taikomos specialiųjų teisės aktų nuostatos.

2.2.Apie numatomas keisti būtinąsias darbo sąlygas darbdavys privalo informuoti profesinę sąjungą ir įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį.

2.3.Įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino laikotarpiu darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti laisvo nuo darbo pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms, kurio trukmė negali būti mažesnė negu 10 procentų, o ekstremalių situacijų atveju - 15 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

2.4.Draudžiama sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartį, siekiant pakeisti atleistą Įstaigos darbuotoją. Darbdavys, prieš sudarydamas laikinojo įdarbinimo sutartį, informuoja apie tai profesinę sąjungą, nurodydamas priimamų pagal laikinojo įdarbinimo sutartį darbuotojų skaičių ir jų įdarbinimo sąlygas.

2.5.Darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos renkamo organo nario darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės, be įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti profesinės sąjungos renkamo organo narį, turi pateikti profesinės sąjungos prašomus dokumentus. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Įspėjant profesinės sąjungos renkamo organo narį apie padarytą darbo pareigų pažeidimą profesinės sąjungos atstovų prašymu darbdavys pateikia jiems su įspėjimu susijusius dokumentus.

2.6.Įspėjant profesinės sąjungos narį apie padarytą darbo pareigų pažeidimą darbdavys profesinei sąjungai pateikia su įspėjimu susijusius dokumentus.

2.7.Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis) galima įspėjus darbuotoją prieš 2 mėnesius, o darbuotoją, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai ar asmenį iki 18 metų, darbuotoją, auginantį vaiką iki 14 metų, darbuotoją, kuris augina neįgalų vaiką iki 18 metų, nėščią darbuotoją, neįgalų darbuotoją, prieš 4 mėnesius.

2.8.Su Įstaigos Darbo tvarkos taisyklėmis ir darbuotojui taikoma darbo apmokėjimo tvarka darbdavys supažindina darbuotoją pasirašytinai (tinkamu darbuotojo supažindinimu laikytinas darbdavio ir darbuotojo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas). Darbuotojui ar jį atstovaujančiai profesinei sąjungai (kai yra darbuotojo sutikimas raštu ir pateikia atstovavimą pagrindžiantį dokumentą) pareikalavus pateikiami darbuotojo pareiginiai nuostatai, pareigybės aprašymas.

2.9.Profesinė sąjunga ne rečiau, kaip vieną kartą per kalendorinius metus privalo darbdaviui pateikti profesinės sąjungos narių sąrašą.

III.DARBO IR POILSIO LAIKAS

3.2.Sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizācija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės nustatoma 37 valandų darbo savaitė.

3.3.Farmacijos specialistams, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklos rūšių: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gamina vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas; priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse, nustatoma 36 valandų darbo savaitė.

3.4.Į darbo laiką įskaitoma darbo vietos, apsaugos priemonių paruošimas ir sutvarkymas.

3.5.Darbo pamainomis režimas, darbo laiko grafikų sudarymo klausimai nustatomi Įstaigos Darbo tvarkos taisyklėse. Darbo grafikų derinimo tvarką ir Darbo tvarkos taisykles, suderinus su profesinėmis sąjungomis, tvirtina Įstaigos vadovas.

3.6.Remiantis DK 118 straipsniu darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės. Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tokiu atveju darbuotojui privalo būti suteikiama galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje.

IV.ATOSTOGOS IR KITI NEATVYKIMAI Į DARBĄ

4.2.30 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba 35 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos suteikiamos:

4.2.1.Sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizācija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, ar dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 41 kalendorinių dienų trukmės atostogos.

1.1.27 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba 32 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos suteikiamos farmacijos specialistams, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gamina vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas; priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 38 kalendorinių dienų trukmės atostogos.

4.4.Profesinės sąjungos nariui, kuris naudojasi minimaliomis kasmetinėmis atostogomis, suteikiamos trys papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos saviugdai. Šios papildomos mokamas kasmetinių atostogų dienos saviugdai pridedamos, neatsižvelgiant į tai, ar profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu darbo santykiai su profesinės sąjungos nariu pasibaigia ir jis yra nepasinaudojęs teise į papildomas mokamas kasmetines atostogas, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas mokamas kasmetines atostogas proporcingai dirbtam laikui. Jeigu darbuotojai išstoja iš profesinės sąjungos, jiems šiame skyriuje nustatytos papildomos garantijos negalioja.

4.5.Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui, turinčiam teisę į pailgintas atostogas, suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos saviugdai. Jeigu darbo santykiai su profesinės sąjungos nariu pasibaigia ir jis yra nepasinaudojęs teise į papildomas mokamas kasmetines atostogas, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas mokamas kasmetines atostogas proporcingai dirbtam laikui. Jeigu darbuotojai išstoja iš profesinės sąjungos, jiems šiame skyriuje nustatytos papildomos garantijos negalioja.

4.8.Darbdavys, be kitų DK 137 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas iki 10 darbo dienų per metus. RPL turi būti patvirtinta nemokamų atostogų suteikimo tvarka.

5.1.Už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama:

5.1.1.už darbą poilsio dieną nenumatytą pagal grafiką - dvigubai, skaičiuojant nuo - /,^o^cskyna^ Aušra Katinau-skienelL 

darbuotojo darbo užmokesčio, kuris apima DK 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytas dalis arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį;

5.2.Keisti darbo apmokėjimo sąlygų be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys negali, išskyrus atvejus, kai teisės aktais, pagal Kolektyvinę sutartį, ar RPL įstaigos kolektyvinę sutartį yra keičiama įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimo tvarka. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokesčio be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

5.3.RPL privalo būti atliktas darbo vietos profesinės rizikos vertinimas. Jei darbuotojas dirba kenksmingų ar pavojingų veiksnių veikiamoje darbo vietoje, tai turi būti nurodyta darbo sutartyje ir (ar) skiriant padidintą darbo užmokestį arba priedą.

5.4.Darbdavys užtikrina normalias darbo sąlygas (saugios ir nekenksmingos sveikatai darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis, reikiamas apšvietimas, šildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo, vibravimo ir kitų žalingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, pašalinimas ir kt.). Atlikus profesinės rizikos vertinimą ir nustačius, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas:

5.4.2.darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 15 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedas.

5.6.1.iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5.6.2.nuo dvylikos iki šešiasdešimties mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5.6.3.daugiau kaip šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

5.7.Įstaigos darbuotojams gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir iš jo išlaidos Įstaigos kolektyvinėje sutartyje nustatyta ar su profesinėmis sąjungomis suderinta tvarka ir dydžiais.

5.8.Darbo apmokėjimas, priemokos, kompensacijos, darbuotojų skatinimas vykdomas pagal RPL patvirtintą darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kuris turi būti suderintas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga. Jei RPL veikia kelios profesinės sąjungos, derinimo procedūros vykdomos su profesinių sąjungų jungtine atstovybe arba su profesinių sąjungų narių išrinkta profesine sąjunga. Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo derinimo metu mokamas darbo užmokestis pagal galiojantį aprašą. Jei profesinės sąjungos nesudaro jungtinės atstovybės arba neišrenka atstovaujančios profesinės sąjungos, Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą darbdavys tvirtina be suderinimo su profesinėmis sąjungomis.

6.1.Darbuotojams, keliantiems kvalifikaciją pagal privalomą kvalifikacijos tobulinimą, būtiną atliekamai darbo funkcijai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privaloma išklausyti nustatytą skaičių valandų, kvalifikacijos tobulinimui, darbdavys apmoka įmoką už seminarus, kursus, konferencijas ir 1.1.

6.2.Sutarties galiojimo laikotarpiui profesinės sąjungos nariui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose ir įstaigai yra poreikis turėtų tokį specialistą, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas jo darbo užmokestį.

7.1.Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti saugias darbo sąlygas, kokybiškai ir laiku instruktuoti apie saugų darbą, gaisrinę saugą ir kitas saugaus darbo taisykles, kontroliuoti šių taisyklių žinojimą ir laikymąsi. Visi darbuotojai privalo laikytis saugaus darbo reikalavimų.

7.2.Darbdavys garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai suteikiami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės saugos darbe priemonės. Jei įstaigos reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis turtas, įstaiga privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidėvėjimo išlaidas pagal įstaigoje nustatytą ir su profesinėmis sąjungomis suderintą tvarką.

7.3.Darbdavys privalo atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą, dalyvaujant profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai.

7.4.Mažinant užkrečiamųjų ligų riziką - darbuotojams, kurie gali turėti užsikrėtimo riziką vakcinomis valdomomis infekcijomis, darbdavys, teisės aktų nustatyta tvarka, sudaro galimybę pasiskiepyti arba paskiepija darbdavio lėšomis.

7.5.Įstaigų vadovai sudaro psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką visose įstaigose, vadovaujantis Psichologinės gerovės veiksmų planu ir įgyvendina numatytas priemones.

VIII.DARBUOTOJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

8.1.Darbuotoj ai įsipareigoj a:

8.1.1.kokybiškai, sąžiningai ir efektyviai atlikti savo pareigas;

8.1.2.vykdyti Kolektyvinės sutarties reikalavimus;

8.1.3.tausoti darbdavio pastatus, bendros paskirties ir darbo įrenginius, prietaisus ir įtaisus, tikslingai ir taupiai naudoti elektros ir šilumos energiją, medžiagas, vandenį ir kitus išteklius;

8.1.4.laikytis darbo drausmės, vidaus tvarkos, darbo ir gaisrinės saugos bei darbo higienos ir kitų teisės aktais numatytų reikalavimų;

8.1.5.teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti materialinius nuostolius;

8.1.6.pasibaigus darbo teisiniams santykiams, nustatyta tvarka atsiskaityti su darbdaviu ir perduoti darbdavio suteiktas materialines vertybes bei su darbo funkcijomis susijusią turimą

8.1.7.nepiktnaudžiauti darbdavio suteiktomis darbui priemonėmis, darbdavio informacinėmis ir ryšių priemonėmis naudotis tik darbo tikslais, darbo laiku savo elgesiu nediskredituoti darbdavio;

8.1.8.nepiktnaudžiauti teisės aktais darbuotojui suteiktomis teisėmis ir sąžiningai jomis naudotis;

8.1.9.įgyvendinant savo kaip darbuotojo teises bendradarbiauti su darbdaviu.

IX.SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ

9.1.Profesinių sąjungų valdymo organų narių, funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis: telefono ir interneto ryšiais, skelbimų lentomis ir kitomis priemonėmis. Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai.

9.2.Darbdavys užtikrina teisę Kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos atstovams nekliudomai lankytis Įstaigoje, susipažinti su Profesinių sąjungų narių darbo sąlygomis, gauti informaciją ir dokumentus apie socialines, ekonomines ar darbo sąlygas.

9.3.Profesinei sąjungai suteikiama galimybė pasisakyti Įstaigoje vykstančiuose darbuotojų susirinkimuose.

9.5.Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų narių kvalifikacija, reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti, gali būti finansuojama darbdavio lėšomis RPL įstaigos kolektyvinėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kvalifikacijai reguliariai kelti per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys dienos, jeigu RPL įstaigos kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip.

9.6.Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu šie nariai profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus mokant jų vidutinį darbo užmokestį.

9.7.Įstaiga gali remti darbuotojų švietimą pagal kartu su profesinėmis sąjungomis suderintus atskirus projektus.

9.8.Įstaigos profesinės sąjungos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui suteikiama ne mažiau kaip po 5 proc. jų darbo laiko profesinės sąjungos veiklai vykdyti. Už šį laiką jam mokamas darbo užmokestis. Tuo laiku jam negali būti planuojamos Įstaigos užduotys ir pavedimai. Susitikimų, į kuriuos kviečia Įstaigos vadovas (administracija) ar Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas, trukmė į šias darbo valandas neįskaitomas. Pirmininkas gali dalintis šį laiko limitą su savo pavaduotoju. Kaip naudojamas suteiktas darbo laikas kontroliuoja profesinės sąjungos komitetas ir Kolektyvinę sutartį pasirašiusi profesinė sąjunga.

9.9.Įstaigoje dirbančios profesinės sąjungos pirmininkui ir komiteto nariams, suderinus su darbdaviu, taikomas lankstus darbo grafikas.

9.10.Profesinė sąjunga gali įgalioti profesinės sąjungos pirmininką tiesiogiai spręsti ir derinti raštu einamuosius klausimus su Įstaigos vadovu. Apie suderintus ir spręstus klausimus L 57 skyriaus vedeja pirmininkas informuoja profesinę sąjungą.

9.11.Sprendžiant klausimus tarp Įstaigos vadovo (ir (arba) jo įgaliotų asmenų) ir profesinės sąjungos pirmininko bei esant nesutarimui, pačiu galimai trumpiausiu terminu klausimas sprendžiamas su darbdavio lygmens profesine sąjunga. Nepasiekus sutarimo tarp šalių rašomas nesutarimų protokolas. Nesutarimų protokolas ar aktas apie atsisakymą pasirašyti tokį protokolą, perduodamas profesinės sąjungos organizacijai, kuri turi teisę susipažinti su klausimo esmę sudarančiais dokumentais ir esant tam pagrindo gali inicijuoti nesutarimo aptarimą su atitinkamu Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovu ar atitinkamoje (teritorinėje ar šakos) dvišalėje taryboje, ar inicijuoti kolektyvinį ginčą dėl teisės.

9.12.Įstaigos administracija, planuodama profesinės sąjungos nario darbo funkcijų patikrinimą, apie tai informuoja profesinę sąjungą prieš 2 (dvi) darbo dienas ir įtraukia į vykdančios patikrinimą komisijos sudėtį bent vieną Profesinės sąjungos deleguotą narį.

9.13.Profesinei sąjungai atliekant profesinių sąjungų įstatyme numatytas kontrolės funkcijas ir esant reikalui patikrinti kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Be to, profesinės sąjungos įgalioti atstovai, atstovaudami savo narius, turi teisę susipažinti su dokumentais ir turi teisę gauti paaiškinimus iš sprendimą priėmusio asmens.

9.14.Profesinės sąjungos pasirašiusios šią sutartį, bent vienas atstovas su patariamojo balso teise gali dalyvauti darbdavio organizuojamuose susitikimuose (posėdžiuose), kai juose sprendžiami su įstaigos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.

9.15.Kolektyvinės sutarties šalys įsipareigoja vystyti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 164 straipsnyje apibrėžtą socialinę partnerystę.

X.INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS

10.1.Informavimas ir konsultavimas yra socialinės partnerystės forma, padedanti išvengti darbo ginčų.

10.2.Informaciją, turinčią įtakos darbo organizavimui RPL ir darbuotojų teisinei padėčiai, pagal profesinių sąjungų prašymą ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo kreipimosi dienos. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.

10.3.Profesinė sąjunga gali teikti Įstaigos vadovui ar administracijai bendram svarstymui ir kitus šalims svarbius klausimus.

10.4.Darbdavys prieš priimdamas sprendimą, galintį turėti įtakos darbo organizavimui ir (ar) darbuotojų teisinei, ekonominei ar socialinei padėčiai įstaigoje, privalo konsultuotis dėl būsimo sprendimo su profesine sąjunga. Tuo tikslu jis iš anksto raštu kreipiasi į profesinę sąjungą ir pateikia savo sprendimo priėmimo motyvus ir su tuo susijusią būtiną informaciją. Savo nuomonę dėl darbdavio sprendimo profesinė sąjunga turi išreikšti per 15 (penkiolika) darbo dienų. Esant būtinybei, profesinė sąjunga gali paprašyti papildomos informacijos. Šalims sutarus, terminas profesinei sąjungai atsakyti gali būti pratęstas.

10.5.Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ar dėl darbdavio priimamo sprendimo ir profesinės sąjungos pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę profesinei sąjungai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų. Konsultavimosi procedūra negali būti trumpesnė negu Kolektyvinės sutarties 10.5 punkte nurodytas terminas profesinei sąjungai išreikšti nuomonę. Konsultacijų laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros.

10.6.Konsultacijų metu gali būti sudaromi darbdavio ir profesinės sąjungos susitarimai.

10.7.Informavimo ir konsultavimo procedūros įforminamos protokolu, kurio du egzempliorius pasirašo Įstaigos vadovas (ir (arba) jo įgalioti asmenys) ir profesinės sąjungos atstovas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas. Už posėdžių organizavimą bei sušaukimą ir materialinį techninį aprūpinimą atsakingas Įstaigos vadovas.

10.8.Profesinės sąjungos atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtinąją pareigoms atlikti. Rašytinis konfidencialumo įsipareigojimas netaikomas profesinės sąjungos atstovams, kai deramasi dėl kolektyvinės sutarties, konsultuojamasi dėl darbo ir socialinių klausimų įtakojančių atstovaujamų profesinės sąjungos narių interesus.

10.9.Jei viena iš šalių pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, tai kita šalis per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

10.10.Salys vykdydamos Kolektyvinę sutartį įsipareigoja bendradarbiauti ir konsultuotis bei nagrinėti iškilusias problemas derybų būdu. Profesinės sąjungos įsipareigoja sąžiningai vykdyti savo funkcijas ir netrukdyti RPL suplanuoto darbo streikais dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje Kolektyvinėje sutartyje, jeigu jų yra laikomasi.

XI.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11.1.Kolektyvinė sutartis, ją pasirašius tinkamai įgaliotų Šalių atstovams, įsigalioja nuo 2022 m. kovo 01 d. ir galioja Kolektyvinės sutarties 1.6 punkte nurodytą 3 (trijų) metų laikotarpį nuo įsigaliojimo dienos.

11.2.Kolektyvinės sutarties Salys vieną kartą per metus Šalių posėdyje aptaria, kaip vykdoma Kolektyvinė sutartis ir tariasi dėl šios Kolektyvinės sutarties pakeitimų ir papildymų poreikio.

11.3.Derybos dėl Kolektyvinės sutarties papildymo ir/ar pakeitimo, vieną kartą per metus, gali būti pradedamos iki einamųjų metų kovo 1 d.

11.4.Pakeitimai arba papildymai įsigalioja ir tampa neatskiriama Kolektyvinės sutarties dalimi, kai juos Šalys pasirašo ir įregistruoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

11.5.DK ar kitų darbo teisės normų, RPL įstaigų kolektyvinių sutarčių konkurencijos su šios kolektyvinės sutarties nuostatomis atveju taikoma šios kolektyvinės sutarties nuostatos, jei reguliuojami santykiai yra palankesni darbuotojui. Jei šios kolektyvinės sutarties nuostatos prieštarauja DK ar kituose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms susijusioms su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, taikomos DK ar kitų darbo teisės normų nuostatos aptariamais klausimais.

11.6.RPL direktoriui pažeidusiems šios Kolektyvinės sutarties nuostatas gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, o įstaigai ar profesinei sąjungai, esant kolektyviniam darbo ginčui dėl teisės pagal DK 217 straipsnio 2 dalį už darbo teisės normų ar šalių susitarimo pažeidimą skiriama iki 3000 eurų bauda kitos šalies naudai.

11.7.Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp Šalių vedant derybas ir sudarant Kolektyvinę sutartį, nagrinėjami DK kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų nustatyta tvarka, ginčai dėl Kolektyvinės sutarties vykdymo nagrinėjami DK kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl šios Kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami DK individualių darbo ginčų nustatyta tvarka.

11.8.Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo.

11.9.Šią Kolektyvinę sutartį sudaro Kolektyvinės sutarties Specialiosios dalys, jų priedai, papildomi susitarimai (jei tokių yra) ir Kolektyvinės sutarties Bendroji dalis. Jeigu Kolektyvinės sutarties Specialiosios dalies sąlygos ir (ar) jos priedų nuostatos neatitinka Kolektyvinės sutarties Bendrosios dalies sąlygų nuostatų, pirmenybė yra teikiama Kolektyvinės sutarties Specialiosios dalies sąlygų bei jų priedų nuostatoms.