KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
1. Bendroji dalis.
1.1. Ši kolektyvinė sutartis (toliau - Sutartis) yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir viešosios įstaigos Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro profesinės sąjungos dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Šios Sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, užtikrinti teisingą apmokėjimą darbuotojams už jų darbą, sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas, siekti kuo glaudesnės šalių socialinės partnerystės gerinant darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.1.2. Ši sutartis sudaryta ir taikoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu (toliau- Darbo kodeksas), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei norminiais aktais. Sutartis yra parengta kolektyvinių derybų būdu, atsižvelgiant į šalių savarankiškumo ir lygiateisiškumo principus. Sutartyje yra nustatytos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę.
1.3. Sutartyje Viešoji įstaiga Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras toliau bus vadinama „Darbdaviu". Viešosios įstaigos Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro profesinė sąjunga bus vadinama „Profesine sąjunga". Sutartyje darbdavys ir profesinė sąjunga toliau kartu ir atskirai vadinami Šalimis.
1.4. Sutartį pasirašo įstaigos direktorius ir profesinės sąjungos pirmininkas. Profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarus dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji laikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija).
1.5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki naujos sutarties pasirašymo. Ji yra privaloma darbdaviui ir visiems įstaigoje dirbantiems darbuotojams.
1.6. Sutartis, bei jos priedai gali būti keičiami profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimu. Jei keičiama sutartis bei jos priedai nustatys mažesnes darbo, socialines garantijas, nei nustato ši sutartis, tokie pakeitimai įsigalioja, tik gavus 2/3 darbuotoju pritarimą. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip Kolektyvinės sutarties priedai.
1.7. Sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, šalių susitarimu, jei nuo sutarties pasirašymo praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį apie tai įspėjęs Profesinę sąjungą ne mažiau kaip prieš tris mėnesius, tik jei tolimesnis kolektyvinės sutarties galiojimas būtų įstaigos bankroto tiesioginė priežastis. Kitais atvejais vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį negalima.
1.8. Kolektyvinės sutarties įgyvendinimas tikrinamas du kartus per metus arba dažniau, jei tai pageidauja viena iš šalių ir. reikalui esant, abipusio susitarimo pagrindu įstaigos vadovybės ii profesinės sąjungos įgaliotų atstovų susirinkime.
1.9. Darbdavio teisių perėmėjui Kolektyvinė sutartis galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.
1.10. Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp šalių vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį bei ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl šios sutarties vykdymo ar netinkame vykdymo sprendžiami darbo kodekso nustatyta tvarka.
1.11. Šalys, pasirašiusios kolektyvinę sutartį, atsako už joję nustatytų įsipareigojimų vykdymą, keičiasi šalis dominančia informacija, konsultuojasi, santykius grindžia abipusiu pasitikėjimu, savitarpio supratimu ir vengia priešiškumo.
1.12. Administracija įsipareigoja per 14 dienų (arba per kitą sutartą laikotarpį) nuo rašytinio profesinės sąjungos prašymo gavimo dienos pateikti profesinei sąjungai informaciją reikalingą jos veiklai įstaigoje vystyti.
2. Konsultacijos, keitimasis informacija, profesinės sąjungos dalyvavimas darbdaviui priimant sprendimus.
2.1. Šalys keičiasi informacija apie rengiamus norminius teisės aktus, susijusius su darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų pokyčiais, ir viena kitai pateikia rengiamų norminių teisės aktų projektus per dvylika kalendorinių dienų nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.
2.2. Darbdavys, rengdamas norminių teisės aktų, susijusių su esminėmis darbuotojų darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis, projektus, raštu informuoja profesinę sąjungą, jeigu to profesinė sąjunga paprašo raštu, per 5 darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos.
2.3. Profesinė sąjunga valdymo organų narių sąrašą darbdaviui pateikia per penkias kalendorines dienas nuo šios sutarties įsigaliojimo, o duomenis apie profesinės sąjungos valdymo organų narių pasikeitimą pateikia ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.
2.4. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su darbuotojų darbo, profesinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei garantijomis, per septynias kalendorines dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos. Informacijos pateikimo terminas šalių susitarimu gali būti pratęstas.
2.5. Šalys įsipareigoja iš anksto informuoti viena kitą apie rengiamus seminarus, konferencijas, kuriuose bus aptariami klausimai, susiję su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis garantijomis, darbo užmokesčiu, darbo organizavimu ir pan.
2.6. Darbdavys, prieš priimdamas sprendimą dėl vidinių struktūrinių pertvarkymų, apimančių vidaus struktūrinių padalinių sujungimą, prijungimą, skaidymą ar panaikinimą, darbuotojų skaičiaus mažinimą, galinčių turėti įtakos darbo organizavimui ar pabloginančių darbuotojų teisinę, ekonominę, socialinę padėtį, taip pat dėl esminių darbo organizavimo pakeitimų, raštu informuoja profesinę sąjungą ir konsultuojasi su paskirtais atstovais dėl teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.
2.7. Darbdavys pagal rašytinį profesinės sąjungos paklausimą, nurodant konkrečius klausimus, teikia informaciją, susijusią su darbo užmokesčiu ir bendra finansine padėtimi. Jei profesinė sąjunga turi pastabų ar pasiūlymų juos pateikia darbdaviui raštu arba organizuoja susitikimą šiems klausimams aptarti.
2.8. Profesinės sąjungos atstovai narių teisėmis įtraukiami į darbdavio sudaromas patariamąsias komisijas ir darbo grupes, kurios sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis bei interesais.
2.9. Apie naujai sudaromas komisijas ir darbo grupes, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais, darbdavys kiekvienu atveju ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas informuoja profesinę sąjungą, kuri per rašte nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip per penkias kalendorines dienas, pateikia savo atstovo kandidatūrą. Jeigu per darbdavio nurodytą laiką profesinė sąjunga nedeleguoja į komisiją ar darbo grupę savo atstovo, laikoma, kad ji atsisakė šios teisės.
3. Darbo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo tvarka.
3.1. Darbo sutartis tai darbuotojo ir Darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus Darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o Darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai Darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta Darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
3.2. Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo taisykles reglamentuoja Darbo kodeksas, ši Sutartis ir kiti teisės aktai. J uo atveju, kai tarp darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma tokia nuostata, kuri yra naudingesnė darbuotojui.
3.3. Pagal teisės aktus iki darbo pradžios darbuotojui privalomai raštu pateiktina informacija apie darbo sąlygas nurodoma darbo sutarties projekte, suteikiant protingą terminą priimamam asmeniui su juo susipažinti.
3.4. Priimant į darbą, su darbuotoju dviem egzemplioriais sudaroma rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas sutarties egzempliorius turi būti atiduotas darbuotojui. Visi pakeitimai ir papildymai daromi abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.
3.5. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma nenuolatinio pobūdžio darbui, kuris nebūdingas darbdavio veiklai. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.
3.6. Kiekvienam konkrečiam darbui yra sudaroma Pareiginė instrukcija, kurią pasirašo konkrečias pareigas užimantis asmuo ir jo tiesioginis vadovas. Ši pareiginė instrukcija yra pridedama prie Darbo sutarties.
3.7. Darbdavys nustato pareigybių, profesijų kompetenciją bei kvalifikacijos lygį ir sudaro sąlygas darbuotojams įgyti įstaigai reikalingą profesiją ar specialybę, kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti.
3.8. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindina priimamą dirbti asmenį su įstaigos kolektyvine sutartimi, saugaus darbo ir vidaus tvarkos taisyklėmis.
3.9. Apie numatomus darbo organizavimo pakeitimus, kai planuojama keisti darbo sąlygas, kurios keičia darbuotojų darbo funkcijų turinį, darbdavys privalo įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš mėnesį. Planuojant daryti darbo organizavimo pakeitimus, kurie keistų daugiau kaip penkių darbuotojų būtinąsias darbo sutarties sąlygas, darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Komisijos posėdžiai protokoluojami.
3.10. Prieš priimant sprendimą mažinti darbuotojų skaičių, sudaroma darbdavio ir profesinės sąjungos komisija, susidedanti iš vienodo abiejų šalių atstovų skaičiaus. Darbdavys su šia komisija aptaria padėtį, darbuotojų skaičiaus mažinimo sąlygas, terminus ir ne vėliau kaip per 10 dienų suderina darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.
3.11. Atsižvelgdama į darbuotojų kvalifikaciją, įstaigos vadovybė atsiradusias naujas darbo vietas siūlys įstaigos darbuotojams. Pirmiausia apie naujas darbo vietas bus skelbiama įstaigos viduje ir tik vėliau pradedama paieška už įstaigos ribų. Visi kandidatai, atitinkantys reikalavimus, kviečiami pokalbiui. Šis punktas negalioja asmeninis, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius.
3.12. Buvusiems įstaigos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, suteikiama pirmumo teisė būti priimtiems į atsiradusias laisvas darbo vietas, atitinkančias jų kvalifikaciją.
3.13. Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu darbdavys ir darbuotojas pasirašo raštišką susitarimą, kuriame nurodoma nutraukimo data, išmokamos išeitinės išmokos dydis, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka arba piniginės kompensacijos už jas dydis, taip pat atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. Darbdavys įsipareigoja pasiūlyti kompensacijas priklausomai nuo darbo stažo įmonėje, atsižvelgiant į 57 str. 8 dalį.
3.14. Darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos valdymo organo nario be profesinės sąjungos komiteto sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visus būtinus dokumentus.
3.15. Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti ir šešis mėnesius po kadencijos pasibaigimo, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, taip pat už darbo pareigų pažeidimą dėl darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos komiteto išankstinio sutikimo, bei neįvykdęs Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 168 str. reikalavimų. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visus būtinus dokumentus.
3.16. Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis) galima tik dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbuotoją Darbo kodekso nustatyta tvarka. Svarbiomis, be DK 57 str. 1 d. išvardintų priežasčių, gali būti pripažįstamos šios priežastys:
3.16.1. Darbuotojų skaičiaus mažinimas dėl darbo organizavimo pertvarkymų ar finansavimo mažinimo;
3.16.2. Kai darbuotojas netinkamai atliko pavestą darbą dėl nepakankamos kvalifikacijos ar profesinių sugebėjimų;
3.16.3. Darbo sutartis su darbuotoju, įgijusiu teisę į senatvės pensiją, gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu Greitosios medicinos pagalbos centre vykdomas darbo organizavimo pakeitimas, ir esant kitoms Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatytoms aplinkybėms. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai; darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
3.17. Kai dėl ekonominių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti be Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 str. 3 d. 1-6 punktuose minimų darbuotojų turi:
3.17.1. Darbuotojai, auginantys ne mažiau 3 vaikų iki 18 metų;
3.18. Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, išeitinės išmokos mokamos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio tvarka.
3.19. Ginčai, kylantys dėl darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ar pareigų įgyvendinimo, sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Darbo laikas
4.1. Darbo trukmė darbuotojams, dirbantiems ne pamainomis. įstaigoje yra 40 vai. per savaitę.
4.2. Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, nustatoma 37 valandų darbo savaitė.
4.3. | darbo laiką įskaitomi laikotarpiai pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 111 str.
4.4. Darbo pamainomis režimas, darbo laiko grafikų sudarymo, pietų pertraukos nustatymo ir kiti su darbo ir poilsio laiko apskaita susiję klausimai nustatomi Darbo tvarkos taisyklėse. Darbo tvarkos taisyklės bei jų pakeitimai turi būti suderinti su profesine sąjunga.
4.5. Darbo grafikų derinimo tvarką, suderinęs su profesine sąjunga, tvirtina darbdavys.
4.6. Bendros poilsio dienos - šeštadieniai ir sekmadieniai. Darbuotojams, kurie dirba pamainomis, poilsio dienos nustatomos darbo grafike.
4.7. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
5. Atostogos ir kiti neatvykimai j darbą
5.1. Darbuotojams, kurie mokosi neatsitraukdami nuo darbo, t.y. savo poilsio laiku, darbdavys privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis, t.y.:
5.1.1. VšĮ Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro siuntimu besimokantiems darbuotojams mokymosi metu paliekamas vidutinis darbo užmokestis.
5.1.2. Darbuotojams, kurie mokosi aukštesniosiose ar aukštosiose mokymo įstaigose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 135 str. suteikiamos mokymosi atostogos. Šios atostogos suteikiamos pristačius iš mokslo įstaigos atitinkamą dokumentą, liudijantį apie sesijų bei egzaminų laiką ir trukmę. Darbuotojams už mokymosi atostogas pagal formaliojo švietimo programas ir jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
5.2. Laikotarpiai, įskaičiuojami į darbo stažą:
5.2.1. Laikas, kurį pagal įstatymus darbuotojui buvo išsaugoma darbo vieta ir mokamas visas darbo užmokestis arba jo dalis;
5.2.2. Laikas, kurį darbuotojas gavo ligos ar motinystės pašalpą;
5.2.3. Mokamos kasmetinės atostogos;
5.2.4. Nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų:
5.2.5. Priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
5.2.6. Teisėto streiko laikas;
5.2.7. Kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
5.4. Viešosios įstaigos Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro darbuotojams, išskyrus darbuotojus numatytus 5.5 ir 5.6 straipsniuose, suteikiamos 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę), arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.
5.5. 28 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 33 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 39 kalendorinių dienų trukmės atostogos
5.6. 29 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau 34 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 40 kalendorinių dienų trukmės atostogos.
5.7. Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 138 str.
5.8. Atostogos suteikiamos pagal patvirtintą atostogų eilę. Bendruomenės slaugytojams, skubios pagalbos slaugos specialistams, slaugytojų padėjėjoms, vairuotojams atostogų eilė sudaroma pagal slenkantį grafiką. Atostogos suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių suteikiama šiltuoju metų laikotarpiu ir negali būti trumpesnė kaip aštuoniolika kalendorinių dienų.
5.9. Jei darbuotojas dėl kokių nors priežasčių nepanaudojo visų kasmetinių atostogų, darbuotojo prašymu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
5.10. Atostogų laikas gali būti pakeistas šalims susitarus.
5.11. Apmokamos atostogos darbuotojo prašymu dėl asmeninių priežasčių (neišskaičiuojamos iš eilinių atostogų) suteikiamos žemiau nurodytais atvejais:
5.12. Darbuotojo prašymu pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 137 str. 1d. nemokamos atostogos suteikiamos:
5.12.2. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 16 m. - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
5.12.4. Neįgaliajam - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5.12.5. Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalų, kuriam neįgalumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
5.12.6. Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
5.12.8. Darbuotojo prašymu, dėl asmeninių priežasčių, suderinus su administracija - 30 kalendorinių dienų.
5.13. Neapmokamų atostogų išleidžiama pateikus direktoriui prašymą ir dokumentus, kuriuose būtų nurodyta atostogų reikalingumo priežastis ir reikalingų dienų skaičius.
5.14. Dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo darbuotojui neatvykus į darbą, padalinio vadovas apie tai turi būti informuotas nedelsiant arba ne vėliau kaip per 1 valandą.
6. Darbo apmokėjimas
6.1. Atsižvelgdamas į atlyginimus Lietuvos darbo rinkoje. Darbdavys siekia, kad visi jo darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą atlyginimą už. darbą.
6.2. Apmokėjimas už darbą organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu (DK IX skyrius).
6.4. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktų darbą.
6.5. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kilos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos Darbo sutartyse.
6.6. Darbdavys privalo Įstaigos darbuotojams sudaryti sąlygas vykti į tobulinimosi kursus ne rečiau, nei tai nustato specialisto kvalifikacijos kėlimo reikalavimai pagal užimamą pareigybę, apmokant mokymosi išlaidas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus. Darbuotojams, keliantiems kvalifikaciją įstaigos siuntimu už Mažeikių raj, ribų, mokamas vidutinis darbo užmokestis.
6.7. Bendruomenės slaugytojoms/skubios pagalbos slaugos specialistams, vairuotojams, slaugytojų padėjėjoms, atliekantiems laikinai nesančio darbuotojo darbą, mokama iki 100 proc. nesančio darbuotojo tarifinio ar mėnesinio atlygio priedas. Kitiems darbuotojams laikinai sugretinus dvi pareigas mokama iki 50% mėnesinio atlygio priedas. Darbuotojas vienu melu negali pavaduoti daugiau kaip vieną žmogų.
6.9. Viršvalandinis darbas registruojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kurį pasirašo padalinio vadovas.
6.13. Keisti darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys negali, išskyrus atvejus, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.
6.14. Darbo užmokestis išmokamas I kartą per mėnesį: iki einamojo mėnesio 7 dienos.
6.15. Kiekvienam darbuotojui darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius prieš 1 dieną iki mokėjimo dienos.
6.16. Apie naujų darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimą darbdavys turi raštu pranešti profesinei sąjungai prieš vieną mėnesį iki naujų derybų dėl darbo apmokėjimo pradžios.
6.17. Įstaigos darbuotojams, sulaukus pensinio amžiaus bei įgijusiems teisę Į senatvės pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį savo pareiškimu, išmokama 2 (dviejų) vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa.
7. Socialiniai klausiniai
7.1. Mirus darbuotojo šeimos nariui (vyrui, žmonai, vaikui, tėvams), išmokėti jam 200 eurų dydžio pašalpą.
7.3. Esant galimybei, profesinės šventės proga, kiekvienam darbuotojui skiriamos šventinės išmokos. Šventinių išmokų dydis aptariamas su profesine sąjunga.
7.4. Darbdavys darbuotojų maitinimui skirtą vietą aprūpina mikrobangų krosnelėmis, elektriniais virduliais, šaldytuvais, būtinais indais.
8. Darbų sauga
8.1. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įsipareigoja:
8.1.1. Sudaryti saugias darbo sąlygas, kokybiškai ir laiku instruktuoti apie saugų darbą, priešgaisrinę saugą ir kitas saugaus darbo taisykles, kontroliuoti šių taisyklių žinojimą ir laikymąsi. Visi darbuotojai privalo laikytis saugaus darbo reikalavimų;
8.1.2. Aprūpinti darbuotojus darbo drabužiais, darbo avalyne, muilu, rankšluosčiais, individualios apsaugos priemonėmis pagal patvirtintas normas;
8.1.3. Organizuoti darbo rūbų skalbimą;
8.2. Darbo rūbai ir avalynė keičiami naujais pasibaigus tinkamumo naudoti terminui arba kai netinkami naudoti dėl susidėvėjimo.
8.3. Darbdavio sąskaita nuo nelaimingų atsitikimų darbe apdraudžiami bendruomenės slaugytojai/skubios pagalbos specialistai, vairuotojai ir valytojos.
8.4. Darbdavys garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai suteikiami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kilos individualios ir kolektyvinės saugos darbe priemonės.
8.5. Darbdavys, laikantis teisinės asmens duomenų apsaugos reikalavimų, įsipareigoja informuoti profesinę sąjungą ir suinteresuotus įstaigos darbuotojus apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, analizuoti jų priežastis imtis prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti.
8.6. Darbdavys įsipareigoja profesinės sąjungos atstovus supažindinti su Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų rezultatais ir pateikti nelaimingų atsitikimų tyrimų aktų kopijas, laikantis teisinės duomenų apsaugos reikalavimu.
9. Darbuotojų skatinimas
9.1. Už gerą darbo pareigų vykdymą, dorumą, sąžiningumą, elgesio kodekso laikymąsi įstaigos darbuotojams taikomos skatinimo priemonės:
9.1.2. Asmeniniai sveikinimai švenčių proga.
9.2. Mokėti vienkarines pinigines išmokas, skirtas darbuotojams skatinti:
9.2.1. Už labai gerą darbą kalendoriniais metais.
9.2.2. Darbuotojui atlikus vienkartines, ypač svarbias užduotis, pvz., dalyvavimas GMP žaidynėse.
9.2.3. Už labai gerą darbą profesinės šventės proga.
9.3. Darbuotojų skatinimo priemonės skiriamos direktoriaus įsakymu, su kuriuo darbuotojas supažindinamas pasirašytinai.
10. Drausminių nuobaudų taikymas
10.1. Įstaigos darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įstaigos elgesio kodekse, pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų, teisių bei atsakomybės ir nustatytos darbo drausmės.
10.2. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
10.3. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
10.3.1. šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;
10.3.2. per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
10.4. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
10.4.1. neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;
10.4.2. pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas;
10.4.3. atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas;
10.4.4. priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;
10.4.5. tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;
10.4.6. darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;
10.4.7. kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
10.5. Profesinės sąjungos valdymo organo nariui padarius darbo pareigų pažeidimą, darbdavys, prieš pasiaiškinimo reikalavimą, turi informuoti profesinę sąjungą.
10.6. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
10.7. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
10.8. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
11. Profesinių sąjungų veiklos garantijos
11.1. Profesinė sąjunga, gindama darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Darbo kodeksu, savo įstatais ir šia kolektyvine sutartimi.
11.2. Pasirašydamas kolektyvinę sutartį darbdavys pripažįsta profesinę sąjungą lygiaverčiu partneriu, išreiškiančiu įstaigos darbuotojų teisėtus interesus. įgyvendinant šią sutartį.
11.3. Esant profesinės sąjungos komiteto prašymui. Darbdavys įsipareigoja per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos pateikti informaciją apie dabartinę ir būsimą įstaigos veiklą ir jos ekonominę bei finansinę padėlį; informaciją apie esamą darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius; informaciją apie numatomas naudoti priemones tuo atveju, kai galimas darbuotojų skaičiaus mažinimas; kitą informaciją, susijusią su darbo santykiais ir įmonės veikla.
11.4. Profsąjungos komitetui skiriamos patalpos komiteto darbui, nemokamai leidžiama naudotis įstaigos telekomunikacijos ryšiais, spausdinimo, kopijavimo aparatais, skelbimų lenta.
11.6. Esant darbuotojo prašymui, profsąjungos komitetas pateikia įstaigos buhalterijai sąrašus dėl profesinės sąjungos nario mokesčio atskaitymo į profsąjungos nurodytas sąskaitas.
11.7. Bet kokių pasiūlymų ar nesutarimų dėl kolektyvinės sutarties vykdymo atvejų profesinės sąjungos komitetas ir Darbdavys įsipareigoja konsultuotis ir nagrinėti iškilusias problemas gera valia.
11.8. Profesinės sąjungos komitetas įsipareigoja netrukdyti įstaigos ritmingo darbo piketais ir kt. akcijomis nukreiptomis prieš darbdavį, jeigu darbdavys vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus.
12. Baigiamosios nuostatos
12.1. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią: po vieną Darbdaviui ir Profesinei sąjungai.
12.2. Nesutarimai ir ginčai, tarp Šalių atsiradę keičiant ar pildant Sutartį, sprendžiami derybomis tarp šios Sutarties Šalių. Ginčų nepavykus išspręsti derybomis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka gali būti kviečiamas tarpininkas.